Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ką pakeistų leidimas rinkimuose balsuoti ir 16-mečiams?

11.05 Sekmadienis 14:30
Agnė Liubertaitė

Kitais metais Lietuvoje vyks net treji rinkimai, tuo metu viešojoje erdvėje vis pasigirsta pasvarstymų ar net raginimų balsavimo teisę suteikti ir 16 metų sulaukusiems Lietuvos piliečiams. Kiek toks scenarijus būtų naudingas bei ar jis apskritai įmanomas?

Kaip „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ teigė Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Umberto Masi, nuomonių šiuo klausimu yra įvairių, tačiau jaunimo ir jam atstovaujančių organizacijų balsas yra vieningas ir tvirtas – tokios teisės 16-mečiams tikrai reikėtų.

„Yra tarptautinė praktika, yra valstybių, kurios jau yra įgyvendinusios šiuos pokyčius – Estijoje, pavyzdžiui, grupė nuo 16 iki 17 metų savivaldos rinkimuose 2021-aisiais metais balsavo netgi aktyviau negu 18–24 metų“, – nurodė jis.

Pasak U.Masi, daugiausia argumentų, kodėl tokie jauni žmonės neturėtų būti įgalinti balsuoti, remiasi į tai, kad 16-metis dar nėra žinantis ar galintis spręsti ar vertinti kandidatus, pačias politines partijas.

„Bet mes manome, kad tai nėra pagrindinis faktorius. Nepriklausomai nuo to, koks yra žmogaus amžius, jis gali priimti tiek gerus, tiek blogus sprendimus, nepriklausomai nuo to, ar jis yra 16-kos, 17-kos, 50-ies ar 60-ies metų“, – pažymėjo U.Masi.

LiJOT prezidento manymu, šis pokytis yra reikalingas dėl to, jog matoma, kad įsitraukimas į pilietinius procesus ir visuomeninę veiklą Lietuvoje yra pakankamai mažas.

Savo ruožtu Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius atkreipė dėmesį, kad balsavimas rinkimuose nuo 16-kos metų yra labai diskutuotinas klausimas, ir galima pastebėti, kad tai kol kas labiau yra eksperimentai, o ne paplitusi praktika.

„Apskritai daugelyje šalių galime rasti tą sąsają tarp teisinės pilnametystės, kai žmogus jau gali prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, gali pasiimti paskolą banke, kurti šeimą, nes, tarkime, Škotijoje oficiali pilnametystė yra nuo 16-kos.

Jeigu kalbame apie šį klausimą labiau demokratijos kontekste, matyčiau didesnę skirtį Lietuvoje esančios situacijos ir tarptautinių praktikų toną, kad į parlamentą nuo 18-kos kandidatuoti negalima, nes tokių šalių Europos Sąjungoje (ES) yra mažuma.

Tai yra daugiau naujosios ES narės – Italija, Graikija. O iš esmės Šiaurės, Vakarų Europoje praktika, kad nuo 18-kos gali kandidatuoti parlamento rinkimuose“, – aiškino M.Baltrukevičius.

Pasak U.Masi, žmogaus amžius dar neparodo tikrosios situacijos – gali jis atiduoti savo balsą rinkimuose, ar ne.

„Natūralu, kad jaunas žmogus yra kintanti būtybė, kaip ir kiekvienas iš mūsų. (…) Kuo anksčiau žmogus pradeda balsuoti, tuo yra didesnė tikimybė, kad jis gyvenimo eigoje aktyviau įsitrauks į savo bendruomenes ir į pačius demokratinius procesus. Negaliu atsakyti, ar jaunas žmogus mažiau ar daugiau yra apsisprendęs, bet pažįstu 16-mečių, kurie daug geriau išmano politinius klausimus nei vyresni žmonės, ir atvirkščiai. (…)

Jaunas žmogus lygiai taip pat turi savo interesus, pomėgius, poreikius. Mes renkamės kalbėti apie balsavimą savivaldybės tarybų rinkimuose ir merų, nes tai yra arčiausiai piliečio esanti institucija ir erdvė“, – svarstė LiJOT prezidentas.

Pasak M.Baltrukevičiaus, savivaldos rinkimai yra patogus pasirinkimas tokioms idėjoms, nes savivalda iš esmės yra gana „nupolitinta“ sritis.

„Būtent idėjos ideologine prasme čia turi gerokai mažiau įtakos, todėl manau, kad ir partijų skaičiavimuose toks sprendimas būtų paprasčiau vertinamas, nei plačiai atverti Seimo ar prezidento rinkimus.

Čia jau galimai politinės pasekmės būtų didesnės, nes politikai skaičiuotų iš tos perspektyvos, kad savivaldoje dažniausiai sprendžiami žemiškesni klausimai, ir nebus, kad kažkurios politinės jėgos bus labai didelės laimėtojos“, – aiškino Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas.

Tiesa, anot jo, net jei 16-mečiams ir būtų leista balsuoti, tai esą dar visų problemų neišspręstų.

„Nemanau, kad kažkokie sprendimai dėl galimybės balsuoti jaunesniems suveiks kaip panacėja, užsidėsime pliusiuką, matysime gražius procentus ir viskas bus tvarkoje. Austrija pateikiama kaip sėkmės pavyzdys, bet ji yra viena iš šalių, kur apskritai pilietinio ugdymo sistema yra viena sėkmingiausių Europoje. (…)

Savaime nėra kažkokių labai lengvų ir paprastų atsakymų, ir nebus taip, kad vienas sprendimas viską pakeis“, – pabrėžė M.Baltrukevičius.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai