Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Žiūrėkite

Atsisiųsti

Ką daryti, kad Europos Parlamente nesklistų Rusijos naratyvas?

2024-02-08, Ketvirtadienis 14:30

Jonė Sąlygaitė

Pasirodžius žinioms, kad Latvijai atstovaujanti Europos Parlamento narė Tatjana Ždanoka bendradarbiauja su rusų specialiosiomis tarnybomis, Europos Parlamentas pradeda ieškoti būdų kaip kovoti su Rusijos įtaka Europos institucijose. Europarlamentarė el. laiškais nuolat susirašinėjo su rusų pareigūnais, teikė ataskaitas apie savo veiklą, galimai gavo finansavimą prorusiškiems renginiams. Europoje vis dažniau girdimi radikalūs balsai, dalis jų laikosi prorusiškų naratyvų, o ekspertai prognozuoja, kad radikalų, po rinkimų, Europos Parlamente tik daugės. Tai, ar įmanoma Europos Parlamentui apsisaugoti nuo Rusijos įtakos? Ar įmanoma europinę demokratiją suderinti su kova prieš Kremliaus įtaką?

Europarlamentaras Petras Auštrevičius teigia, kad paviešinta vieša paslaptis. „Parlamentarė jau 20 metų ištisai sistemiškai skelbė Kremliaus naratyvą, savaip aiškino įvykius, visuomet oponuodavo Rytų Europos valstybių glaudesniam įtraukimui į Europos Sąjungą, įvairiems bendradarbiavimo projektams. Ji buvo prieš Rusijos kritiką, nesvarbu, ar tai buvo prieš 2014 metus ar po 2022 metų įvykių. Kitaip tariant, ji yra Rusijos įtakos agentė ir savo užduotį atlieka pilnai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo P. Auštrevičius.

Nėra aišku, ar T. Ždanoka gavo finansavimą, bet, pasak europarlamentaro, nėra abejonių, kad ji buvo Kremliaus ruporas. Pasirodžius šioms žinioms faktų nebegalima ignoruoti. „Europos Parlamentas privalo tai įvertinti, todėl šios savaitės Strasbūro sesijos metu bus priimta rezoliucija. Jos projektas jau yra. Reikalaujama įvertinti Kremliaus, aš sakyčiau, įtakos agentės daromą žalą Europos demokratijai. Nemanau, kad tai gali būti vieša diskusija, kuri reprezentuoja nuomonių įvairovę, nes tai tiesiog – Kremliaus naratyvas, kuris brukamas, kuriam oponuoja europiečių supratimas, taigi reikia ieškoti kelių, ką daryti toliau“, – nurodė P. Auštrevičius.

Politiko manymu, Europos Parlamentas privalo ieškoti konkrečių sprendimų kaip atpažinti Rusijos įtaką, nes panašių istorijų, po naujų rinkimų, gali atsirasti dar daugiau. O tuomet ir daugiau priešiškų valstybių įtakos Europos Sąjungai, įprasminamų naujų europarlamentarų lūpomis.

Visgi, užduotis itin sudėtinga, nes Europa vertina demokratiją ir suvokia jos kainą. Nėra lengva atskirti, kur reiškiama politiko nuomonė ir pozicija, o kur papirktų politikų priešiškų valstybių naratyvų atkartojimas. P. Auštrevičiaus manymu, daugiau galios galėtų tekti nacionalinėms saugumo tarnyboms. Būtent jos turėtų akylai atlikti šį darbą. „Su Ždanokos mandatu nieko neatsitiks, jeigu Latvijos Vyriausybė ir atitinkamos institucijos nepadarys sprendimų. Europos Parlamentas čia neturi galių, tai aš manau, kad kai kurie dalykai turi įvykti nacionalinėse valstybėse, faktai turi būti viešinami, duomenys apie sąsajas su užsienio spec. tarnybomis, žvalgybomis ar bet kuriomis kitomis turi būti atskleidžiami, o tuomet turi būti atitinkami mūsų veiksmai“, – akcentavo politikas.

Jo teigimu, svarbu ir suvokti besitęsiantį ir niekaip nemažėjantį Rusijos valdžios naratyvą. „Paaiškėjo faktas, kad net 19 ES valstybių vienaip ar kitaip gali prisijungti prie Russia Today ar Sputnik kanalų. Tai reiškia, kad net jei atrodo, kad propaganda ir dezinformacija jau buvo įvardinta, kad buvo nuspręsta imtis žingsnių, praėjo pusantrų metų, tačiau niekas nėra padaryta. Kartais save apgaudinėjame, nes kol nebus praktinių sprendimų, nebus atitinkamo poveikio“, – pabrėžė P. Auštrevičius.

Parlamentaras tikina, kad reikia uždaryti propagandos kanalus, netoleruoti įtakos agentų ir pagalvoti, ką daryti, kad trečių valstybių įtaka nesiskverbtų į Europą. Anot jo, prie tokių problemų sprendimo, be nacionalinių saugumo institucijų, prisideda tiriamoji žurnalistika. Žiniasklaida turi būti pajėgi suteikti rinkėjams kiek įmanoma daugiau informacijos apie asmenis, politines grupes ir partijas, kurios bendradarbiauja su priešiškomis valstybėmis. „Turime apie tokias istorijas kalbėti garsiau ir dar suprasti, kad Rusija tikrai nėra vienintelė valstybė, apie kurią turime galvoti šioje temoje“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ nurodė P. Auštrevičius.

Šioje skiltyje publikuojamos laidos yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/