Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Jaunimo karjeros ambicijos – ar maksimalizmas gali pakišti koją?

2023-03-26, Sekmadienis 07:07

Augustė Lyberytė

Kalbant apie jaunimą ir Z kartos karjeros aspiracijas, sąvoka „maksimalistas“ sutinkama itin dažnai. Atrodo, kad jaunas žmogus nori visko čia ir dabar – iš karto uždirbti gerus atlyginimus, gauti aukštas ir autoritetingas pareigas, čia pat „nuversti kalnus“. Tačiau vyresnioji karta tokį požiūrį neretai kritikuoja.

Lietuvos karjeros konsultantų asociacijos vadovė Giedrė Valaitienė sako, kad jaunatviškas maksimalizmas nėra iš esmės blogas bruožas. Pasak specialistės, jaunimo gretose yra motyvuotų ir talentingų žmonių, kuriems pavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų ir svajonių. Tačiau, pažymi pašnekovė, sėkmėms įtakos turi ir jaunuolių patirtis bei visuomeninė ir aktyvi veikla dar mokykloje ir universitete.

„Jaunystė tuo ir žavi, kad visko norisi. Ir norisi iš karto. Tačiau nedrįsčiau teigti, kad tai nepavyksta. Yra sėkmės atvejų, kai tai [pasiekti] pavyksta. Tik jaunas žmogus įsivaizduoja, kad tai yra jaunystės pasekmė, o prityręs pasakytų, kad tai yra jo kompetencijos – tai prieš tai buvusi savanorystė, nuoseklus ir kryptingas darbas mokykloje, po mokyklos, studijų metu“, – „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ sakė G. Valaitienė.

„Darbo rinkoje nė vienas darbdavys nemoka už tai, kiek jums metų. Todėl sakyti, kad jaunystė yra tai, kada mes norime per daug – tikrai nebūtų teisinga“, – pridūrė ji.

G. Valaitienei antrina ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė Neda Žutautaitė. Pasak jos, jaunų žmonių entuziazmas „atsiperka“ – įmonės ir organizacijos siekia įdarbinti motyvuotus ir daug siekiančius specialistus.

„Man atrodo, kad daug ką pasako ir tai, jog du trečdaliai studentų šiuo metu yra dirbantys. Vadinasi, verslas – tiek ir valstybinės institucijos – tikrai jaunus žmones priima į darbo rinką“, – kalbėjo studentė.

Taip pat, pasak jos, verslai mielai kviečia studentus ir moksleivius atlikti įvairias – tiek savanoriškas, tiek apmokamas – praktikas.

„Man atrodo, kad tai įrodo, jog jaunų žmonių kompetencijos yra laukiamos ir vertinamos. Aišku, kartais tai priklauso nuo srities, bet nesinorėtų kažkaip to pavadinti neišpildomais lūkesčiais. (...) Aš stipriai manau, kad neretu atveju tai rodo žmogaus motyvaciją ir norą, ryžtą ir valią. Ir tuo kaip tik reikia džiaugtis“, – patirtimis dalijosi N. Žutautaitė.

Tuo metu G. Valaitienė pažymėjo, kad kalbant apie karjeros maksimalizmą, negalima apsiriboti tik jaunąja karta – kaip ir jaunas žmogus, taip ir vyresnės kartos karjeristai turi panašų požiūrį į savo darbą ir puoselėja itin ambicingus, aukštus tikslus.

„Ir vyresniame amžiuje sakome – man nemoka, man reikia, nereikia – tame slepiasi tai, kiek įmonei, verslui ar organizacijai atnešu pridėtinės vertės, kiek aš turiu kompetencijų, kiek aš gebu greičiau, geriau, produktyviau padaryti vieną ar kitą darbą. Todėl ar jaunas, ar vyresnis – norėti yra visada gerai. Tai dažnai rodo tavo motyvaciją“, – pasakojo ji.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.