Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Europoje lyderių yra, bet...

2025-03-05, Trečiadienis 07:07

Aušra Jurgauskaitė

Dabartinėje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, kai JAV pozicija Ukrainos atžvilgiu ėmė kelti klausimų, vis dairomasi, kur gi lyderystė Europoje. Jos ėmėsi Prancūzijos prezidentas ir Didžiosios Britanijos premjeras. Tačiau prie stalų, prie kurių jie kvietė, sukviesti buvo ne visi. Kas gali sutelkti Europą? Ir tuo pačiu įtikti JAV prezidentui Donaldui Trumpui? O gal absoliučiai vieningos pozicijos neverta ieškoti? Apie tai domėjosi Žinių radijas laidoje „Gyvenu Europoje“.

Prieš porą savaičių Paryžius organizavo du susitikimus su įvairių Europos Sąjungos bei kitų sąjungininkų lyderiais saugumo situacijai aptarti. Po to sekė Emmanuelio Macrono ir Keiro Starmerio vizitai į JAV. Po jų situacija atrodė žadanti ką nors pozityvaus – rodėsi, kad pavyks Donaldą Trumpą atitraukti nuo jo pareiškimų, primenančių Kremliaus propagandą (kai, pvz., pastarasis Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pavadino diktatoriumi), kad pavyks jį įtikinti įtraukti Ukrainą ir Europą į derybas dėl karo baigties, nes kol kas Amerika apie tai glaudžiau bendravo tik su Rusija. Baltųjų rūmų šeimininko tonas švelnėjo, tačiau kai pas jį atvažiavo pats V. Zelenskis – viskas vėl ėmė griūti. Nuo Rusijos agresijos besiginančios šalies lyderis liko iškoneveiktas tiek D. Trumpo, tiek jo komandos – V. Zelenskis kaltintas, jog nenori taikos, kabinėtasi ir prie tokių smulkmenų, kaip antai jo apranga – jog nedėvi kostiumo. Visai kitokio tono ir priėmimo vėliau Ukrainos vadovas sulaukė Didžiojoje Britanijoje, kur dalies ES ir sąjungininkų lyderiai vėl sėdosi kalbėtis, kokių sprendimų reikia, kad karas būtų sustabdytas Ukrainai palankesnėmis sąlygomis. Nors K. Starmeris ir įvardino keturių punktų planą, o iš Prancūzijos išgirsta, kad būtų gerai pasiekti mėnesio trukmės paliaubų „ore ir jūroje“, nieko apčiuopiamesnio po šio susitikimo, kas atneštų greitą rezultatą, įvardinta nebuvo. Nemaža dalis lyderių toliau kartoja, kad laikas kalboms baigėsi, kad atėjo laikas veikti. Iš pažiūros, toliau ir tėra tik kalbama, o veiksmo nesimato.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė sako, kad esame linkę dramatizuoti situaciją, esą Europa nieko nedaro ir nedarė, o tai, jos teigimu – nėra tiesa. Ji primena, kad Europos šalys nuo 2022 m. vasario 24 d. Ukrainą parėmė daugiau nei Jungtinės Valstijos. „Ir visgi reikia mums priimti, kad Europa turi savo galimybes ir gebėjimų ribas“, – nurodo ji, pridurdama, kad tai pripažinti vis dar yra sunku.

Kas galėtų tas ribas pralaužti ir tapti Europos lyderiu? Ne tik į E. Macroną ar K. Starmerį – akys krypsta ir į, tikėtina, būsimą Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, kuris šiuo metu, be kita ko, užsiėmęs būsimos koalicijos dėlione po to, kai laimėjo pirmalaikius rinkimus savo šalyje. Taip pat ir į Italijos premjerę Giorgia Meloni, kuri, kaip teigia D. Jakniūnaitė, yra įsivaizduojama, kad galėtų tapti tarpininke tarp JAV administracijos, kuri gali būti jos atžvilgiu palankesnė.

„Lyderių yra, tiktai, aišku, būtina suprasti, kad turbūt nei vienas iš jų nebūtų tas žmogus arba ta valstybė, kuri visiems tiktų kaip lyderė. Tai šiuo atveju mes turbūt vėl matysime ne vieną kažką – ne vieną žmogų, ne vieną valstybę – bet neišvengiamai turės būti ar koalicija, ar kažkokia grupė valstybių, kurios bandys, turės tartis ir rodyti iniciatyvą. Aš kitokio varianto nematau, nes, tenka pripažinti, kad Europoje sunku būtų susitarti, kad būtų vienas žmogus ir viena valstybė, kuri atstovautų jai, nes tiesiog kitaip vyksta kontinente ir Europos Sąjungoje. Kitaip vyksta susitarimai ir sprendimai“, – atkreipia dėmesį Žinių radijo pašnekovė.

Europos Sąjungoje sprendimai dažnai priimami konsensusu, o tai reiškia, kad reikia visų šalių narių pritarimo.

„Pasakysiu akivaizdų dalyką. Europos Sąjungos kontekste bendri užsienio saugumo politikos sprendimai dabar neįmanomi iš principo dėl vieno arba, iš tikrųjų, dviejų veto žaidėjų. Bet kokie kategoriškesni sprendimai Rusijos atžvilgiu, kurie, jeigu galėtų, būtų priimti – neįmanoma dabar jų padaryt, nepaisant to, kad sankcijos visgi buvo pratęstos“, – tęsė prof. D. Jakniūnaitė, omenyje, greičiausiai, turėdama Vengriją ir Slovakiją. Todėl dabar viskas ir išsiplečia už ES ribų – todėl prie stalo senajame žemyne matoma ir JK, ir Norvegija, ir Kanada, ir Turkija.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/