00:00

Error loading media:

File could not be played

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Euranet Plus

Atsisiųsti

ES pastangos stiprinti gynybinius pajėgumus sulaukia ir kritikos

2023-09-27, Trečiadienis 14:30

Aušra Jurgauskaitė

Finansuodama ginklų gamybą, ES vienu šūviu nušauna du zuikius: toliau remia Ukrainą ir plėtoja savo gynybos pramonę.

Būdvardis „istorinis“ turbūt per dažnai vartojamas politiniame diskurse, tačiau atrodo, kad tai yra geriausias būdas apibūdinti neseniai priimtą sprendimą: Europos lėšas panaudoti ginklų gamybai valstybėse narėse finansuoti. Apie tai – plačiau domėjosi Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ redakcija naujausioje tinklalaidėje „Balsai iš Briuselio“, kuri išversta skambėjo Žinių radijo eteryje.

„Istorinis reglamentas“

Štai ką apie istorinė sprendimą sakė Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė:

„Mūsų parama Ukrainai išliks. Vien šiais metais atlyginimams ir pensijoms išmokėti skyrėme 12 milijardų eurų. Kad padėtume išlaikyti ligoninių, mokyklų ir kitų paslaugų veiklą. Siekdami patenkinti neatidėliotinus Ukrainos poreikius, didiname amunicijos gamybą”, – kalbėjo EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

Šių metų kovo 20-ąją dieną ES vadovai susitarė dėl trijų krypčių, kaip paspartinti bendrą amunicijos pristatymą ir pirkimą, remti Ukrainą prieš Rusijos invaziją, bet taip pat papildyti savo – gana ribotas – atsargas, išeikvotas po daugiau nei metų karo.

Netrukus po to, gegužės 3-iąją, Europos Komisija Briuselyje pateikė pasiūlymą dėl reglamento, nustatančio vadinamąjį Šaudmenų gamybos rėmimo aktą, arba „ASAP“, kuris, kaip žinote, taip pat reiškia „kuo greičiau“! Jos tikslas buvo suteikti Europos ginkluotės pramonei 500 milijonų eurų, kad būtų padidinta artilerijos amunicijos, taip pat raketų gamyba karui Ukrainoje. Šis reglamentas pasinaudojo lengvatiniu teisėkūros būdu: dėl šios rekordiškai greitos procedūros jį liepos 24 dieną patvirtino visos ES institucijos – Europos Parlamentas ir Taryba.

Per galutinį balsavimą ES asamblėjoje Strasbūre net 505 parlamentarai balsavo už tekstą, tik 56 buvo prieš ir 21 susilaikė. Tiesą sakant, net ir kairiojoje asamblėjos pusėje, kuri tradiciškai santūriau kalba apie gynybos biudžetų didinimą, priešinosi tik kairiųjų frakcija, keli nepriklausomi EP nariai ir disidentai iš kitų politinių šeimų.

Ville Niinistö, Europos Parlamento narys iš Suomijos iš Žaliųjų/Europos laisvojo aljanso frakcijos, kuris buvo atsakingas už derybas šiuo klausimu savo frakcijos vardu, paaiškino tokio plataus sutarimo priežastį. Tiesą sakant, per pirmąjį balsavimą šiuo klausimu birželio mėn. jo frakcija susilaikė, tačiau vėlesni reglamento pakeitimai pelnė jos palankumą.

„Įterpta konkreti pastraipa apie tai, kad šie papildomi ištekliai, didėjant šaudmenų gamybai, būtų skirti Ukrainai. Ir tada, antra, taip pat aprūpinti savo saugyklas, kurios buvo išeikvotos, remiant Ukrainą. Taigi, tai yra vieninteliai šaudmenų gamybos didinimo tikslai“, – sakė europarlamentaras iš Suomijos.

V. Niinistö pripažįsta, kad ES turi būti atsargi, nagrinėdama tikrąją tokių sprendimų pridėtinę vertę, tačiau yra įsitikinęs, kad ASAP reglamentas, leidžiantis Ukrainai apsisaugoti nuo Rusijos invazijos, padeda „remti demokratiją“.

ASAP reglamentu siekiama paskatinti specifinių „gynybos produktų“, būtent žemė-žemės ir artilerijos šaudmenų, taip pat raketų gamybą. Jame nustatoma sistema, pagrįsta, viena vertus, finansinėmis priemonėmis, kuriomis remiamas pramonės stiprinimas visoje tiekimo grandinėje, ir, kita vertus, suderintomis reguliavimo priemonėmis, užtikrinančiomis, kad gynybos produktai būtų gauti laiku ir pakankamais kiekiais.

500 mln. eurų

Priemonės 500 mln. eurų finansinis paketas yra skubiai perskirstytas iš kitų esamų su gynyba susijusių programų. Tačiau yra „kaupiamieji ir alternatyvūs finansavimo šaltiniai“, leidžiantys ES valstybėms narėms įtraukti su naujuoju reglamentu susijusius projektus į pakeistus nacionalinius atkūrimo ir atsparumo planus, kurių lėšos iš pradžių buvo skirtos padėti ES šalims atsigauti po pandemijos. Ši galimybė sukėlė ginčų kai kuriose ES šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, kur vyriausybė įsipareigojo nenaudoti šių naujos kartos lėšų investuoti į savo karinę pramonę.

Pramonės subjektai, norintys pasinaudoti šiuo finansavimu, turi įrodyti, kad jų gamybos pajėgumai Bendrijoje padidėjo ir kad jie užtikrins sklandų pristatymą į Ukrainą, visų pirma, sumažindami pristatymo laiką. Šios įmonės taip pat skatinamos užmegzti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kaip paaiškino už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas. Jo teigimu, bus taikomas bendro finansavimo principas: 40 procentų – Bendrijos, 60 procentų – valstybės narės ir įmonės, su galimomis 10 procentų premijomis, jei bus vystoma partnerystė ar pirmenybė teikiama gamybai, skirtai Ukrainai.

Komisija, beje, taip pat turi galimybę susigrąžinti subsidiją, kurią suteikė gamybai paremti, jei pagaminti šaudmenys atsidurtų netinkamose rankose, paaiškino europarlamentaras V. Niinistö.

„Mes galime remti šaudmenų gamybos didinimą, kai remiame Ukrainą ir mūsų pačių gynybą. Taigi reglamente yra išimtis neremti eksporto į kitas, trečiąsias šalis. Taip pat yra apribojimas nenaudoti pinigų iš sanglaudos fondų ir svarbios ES socialinės politikos bei kitų programų“, – tikslino Europos Parlamento narys iš Suomijos.

Kritika

Nors atrodo, kad prieštaraujančių balsų šiam istoriniam reglamentui pasigirsta nedaug, yra keletas kritikų. Vienas iš jų yra Belgijos europarlamentaras Marco Botenga, kairiosios frakcijos narys, kuris taip pat yra Pramonės komitete ir derėjosi dėl dokumentų rinkinio savo frakcijai. Jis mano, kad įstatymas yra neteisėtas, nes neatitinka Europos sutarčių.

„Sutartyje yra straipsnis, 41.2 straipsnis, kuriame iš esmės sakoma, kad operacijos, esančios karinio gynybinio pobūdžio, neturėtų būti finansuojamos iš ES biudžeto. Dabar labai aišku, kad kai pradedate gaminti ginklus – finansuojate ginklų gamybą –, žinoma, yra tam tikra karinė potekstė. Todėl, mano nuomone, tai nėra teisėta, neatitinka Sutarties tikslo. Beje, jei Europos investicijų bankas norės prisidėti prie šios programos, jis turės pakeisti savo vidaus taisykles, nes ir ten ginklų gamyba neįtraukiama į tai, ką turėtų remti“, – sako politikas.

Visų pirma, jis mano, kad ginklų tiekimas Ukrainai nėra pagrindinis šio reglamento tikslas, o greičiau būdas atgaivinti Europos gynybos pramonę ir sukurti karinį-pramoninį kompleksą Europos viduje, finansuojamą iš viešųjų lėšų. Tikslas, kuriam jis visiškai nepritaria.

„Manau, kad tai ne tik apie Ukrainą: beje, jei perskaitysite tekstą, Ukraina yra beveik detalė. Taigi čia kalbama apie karinės pramonės komplekso finansavimą ir kūrimą Europos Sąjungoje, finansuojamo valstybės lėšomis. Taigi tai yra kažkas, ko jūs negalite padaryti tiesiog, be tikrų demokratinių diskusijų. Tai buvo įvesta per mažiau nei du mėnesius. Tai yra demokratijos trūkumas!“, – toliau kritiką žėrė jis.

Kitas jo rūpestis susijęs su darbuotojų teisėmis.

„Bijau, kad tai taip pat turės labai neigiamą poveikį darbuotojams. Nes, nors mums pavyko profesinių sąjungų dėka išbraukti reikalavimą, kad darbuotojai dirbtų ilgiau, jau Prancūzijoje, Vokietijoje matome, kad įmonės nori, kad darbuotojai dirbtų kitaip, ilgiau, ir tai turės socialiai neigiamų pasekmių“, – užbaigė M. Botenga.

ES ginklavimosi varžybos

Iš tiesų, ES politikai – nuo Komisijos pirmininkės U. von der Leyen iki ES vyriausiojo diplomato Josepo Borrellio – savo viešose kalbose nuolat gynė ryšį tarp būtinybės remti Ukrainą ir būtinybę atgaivinti ES ginklų pramonę. Tiesa ir tai, kad karas Ukrainoje veikė kaip „žadintuvas“ Europos Sąjungos gynybos ir saugumo politikai – nuo santykių su NATO iki bendros kariuomenės idėjos.

Jau yra postūmių: Europos Parlamentas neseniai patvirtino Europos gynybos pramonės bendrųjų pirkimų aktą „EDIRPA“ – trumpalaikę priemonę, skirtą Europos gynybos pramonei stiprinti per bendrus pirkimus – grupiniams pirkimams finansuoti skirtas biudžetas – 300 mln. eurų, jame turi dalyvauti bent 3 ES valstybės.

Tuo pat metu Briuselis verčia valstybes nares didinti gynybos biudžetus, pavyzdžiui, Komisijos narys Th. Bretonas, pristatęs ASAP reglamentą, ragino Europos gynybos įmones pereiti prie „karo ekonomikos režimo“.

Karui užsitęsus, Ukraina ir ES apskritai gali likti vienos tvarkytis su jo kaštais ir kitomis pasekmėmis. Galbūt tai suprato Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per savo vizitą Jungtinėse Valstijose: respublikonų politikai vis skeptiškiau vertina šios – tolimos jiems – šalies rėmimo išlaidas.

Būtent tokias nuotaikas lygiai prieš savaitę Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ apibūdino europarlamentarė Rasa Juknevičienė.

„Įstojus Švedijai į NATO 97 % Europos Sąjungos piliečių gyvens NATO valstybėse. Tai čia tas skirtumas tarp NATO ir Europos Sąjungos, jo nėra praktiškai. Išskyrus tai, kad NATO dar dalyvauja JAV, Didžioji Britanija, Turkija, pačios didžiausios, pačios galingiausios karinės galios. Disbalansas yra toks didžiulis tarp Europos Sąjungos šalių, kurių 97 % gyventojų gyvena NATO teritorijoje, o 70 % karinės galios visame NATO yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Tai čia didžiulė disproporcija jau vien NATO kontekste Europos Sąjungos šalys turi keisti savo požiūrį į saugumą, į gynybą ir didinti išlaidas dėl to, kad na labai lengva gyventi kitų garantijomis. Tai čia ne tiktai todėl, kad pasikeist gali JAV administracija ir pasikeis požiūris ten politikų, bet jų gyventojai kelia Amerikoj klausimą, kodėl mes turim tokius didelius pinigus skirti gynybai, kai tuo tarpu, sakykim, Vokietija 1,5 procento nesugebėdavo skirti ir tuos pinigus skiria savo žmonių socialinei gerovei“, – praėjusią savaitę Žinių radijui sakė europarlamentarė Rasa Juknevičienė.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/