Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ekologijos aktyvistas: „Ekologija visų pirma yra valstybės ir verslo prerogatyva“

04.24 Sekmadienis 07:07
Aistė Čiučiurkaitė

Europai siekiant atsiriboti nuo agresorės Rusijos tiekiamos energijos, klimato aktyvistai nepamiršta savo misijos ir ta proga skatina sparčiau pasukti žaliuoju kursu.

Socialdemokratų judėjimo „Momentum“ pirmininkas, ekologijos aktyvistas Lukas Tamulynas Žinių radijo laidoje „Žalias sprendimas“ sako, kad pradėti nuo savęs nesunku, pavyzdžiui, užtenka atleisti greičio pedalą:

Man visą laiką kažkaip kontradiktuoja, kad reikia nuo savęs pradėti. Taip, kažkokius tai mini sprendimus mes visi galime padaryti. Čia turbūt tas geriausias ir pats paprasčiausias pavyzdys, kad nuo balandžio pirmos galima autostradoje važiuoti 130 kilometrų per valandą. Bet ar tau tikrai reikia važiuoti 130? Ta prasme, kai mūsų autoparkas yra toks koks yra ir mes deginam kurą, važiuodami 130, o neneikim, daug kas važiuoja ir greičiau. 140 ar panašiai. Čia yra pats paprasčiausias sprendimas tiesiog nustoti skubėti, nustoti lėkti. Ten kur gali naudotis viešuoju transportu. Galbūt naudotis kitais netaršiais sprendimais.“

Tačiau Lukas Tamulynas čia pat priduria, kad nesąžininga visą sprendimų krūvį perkelti ant pavienių asmenų. Kovoti su klimato kaita pirmiausiai turi valstybės ir verslai.

Bet aš visą laiką sakau, kad visų pirma tai yra valstybės prerogatyva spręsti šituos dalykus. Kiekvienas iš mūsų galime ir turime daryti savo žingsnius, bet pirmiausia per spaudimą tiek verslams, tiek valstybei dėl tvarių sprendimų. Dėl to, kad yra labai lengva uždėti etiketę kažkas yra žalias taškas, yra tvarus ir verslas tuo naudojasi ir valstybė ilgą laiką tuo naudojasi. Kaip matome, valstybei priimti sprendimą, kuris iš esmės keičia visą energetinę bazę Lietuvoje prireikė karo. Sprendimui, kuris yra labai paprastas. Tad, kad ir kokius mes asmeninius mažus sprendimus darysime, ir mes turime juos daryti, mes visų pirma turime spausti valstybę keistis ir verslą keistis.“

Paklaustas ar Europai užteks karo Ukrainoje, kad būtų atsisakyta rusiškos energijos, Lukas Tamulynas atsakė, kad abejoja.

Taip, galbūt kažkokie greitesni žingsniai bus. Mes matome gana teigiamą signalą, bet matome šalia to liūdnus ir neigiamus signalus. Pavyzdžiui, paimkime Vokietija, kurios profsąjungos ir verslas išplatino vieningą kreipimąsi, kad negalima atsisakyti rusiškos naftos ir dujų. Galime pasižiūrėti į tai, ką Vokietija darė nuo 2014 metų. Nuo Krymo aneksijos iki tol, kol Rusija antrą kartą užpuolę suverenią valstybę, savo priklausomybę nuo rusiškų dujų didino 20 proc.“

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Komentarai


Naujausi epizodai