Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Augant terorizmo grėsmei Europoje, visuomenė turi tam ruoštis

2023-10-29, Sekmadienis 07:07

Aušra Jurgauskaitė

Protestai, kuriuose neišvengiama ir smurto, ir jau įvykę mirtini išpuoliai Europos Sąjungoje – ar dabar tai tik dažnės, vykstant karui Artimuosiuose Rytuose? Ar turi Europos Sąjunga įrankių, kaip su tuo susitvarkyti? Kaip šiame kontekste atrodo Lietuvą užplūdę melagingi pranešimai apie sprogmenis? Į šiuos ir kitus klausimus Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ atsakė saugumo ekspertas, dimisijos pulkininkas Ignas Stankovičius. Jis neslepia – situacija kelia nerimą.

Praėjusią savaitę per teroro išpuolį Briuselyje nužudyti du Švedijos piliečiai. Prieš dvi savaites Prancūzijoje mirtinai subadytas mokytojas. Ar tokios istorijos nepasikartos, lems tai, kaip šalys, kuriose tai gali įvykti, bus pajėgios su tuo susitvarkyti, sako pašnekovas.

„Tarnyboms tas nėra naujiena. Bet ar tai užsidegs kaip gaisras ir išplis? Čia pagrindinis klausimas yra. Ir kodėl tas klausimas yra rimtas – todėl, kad globalizacija veikia ne tik ekonomiką – jeigu mes kalbame apie globalizaciją ir pasaulio subangavimą vienoje vietoje – tai neišvengiamai persiduoda ir į kitas sritis“, – sako dimisijos pulkininkas.

Vis tik jis kelia abejonių, ar visoms galimoms situacijoms tarnybos yra pasiruošusios algoritmus, kaip veikti.

„Nes ta pusė, kuri kelia tas bangas – ji irgi planuoja. Ir ji nori užklupti netikėtai – netikėtumo faktorius ir formos, ir atakos taikiniai gali būti įvairūs. Tai institucijoms reikia turėti atitinkamus pasiruošimus ir, vadinkim, tuos „proto šturmus“, darbinius, kūrybinius susitikimus – tokias intelektines sesijas, kur reikia žaisti už abu – galvoti, kur priešininkas gali smogti, ką daryti – ir būti pasiruošus bent jau algoritmą, žinoti, ką mes darysim“, – aiškino jis ir pridūrė, kad galvoti, jog tai nereikalinga, nes „mūsų tai nepasieks“ – pražūtingas požiūris.

I. Stankovičius pabrėžia, kad negalima visos atsakomybės, kaip reaguoti į išpuolius, palikti tik institucijoms – tam privalo ruoštis ir visuomenė, nes ji ir yra, anot jo, teroristų taikinys.

Lietuvos visuomenę pastaruoju metu, nereguliariai, taipogi bandyta paveikti – siunčiant grasinančius, melagingus laiškus apie sprogmenis, įvairioms įstaigoms. Buvo dienų, kai tokius juos gavo ir keli, ir 2 tūkst. adresatų. Bet tai nėra sietina su „Hamas“ karu prieš Izraelį. Akys krypsta į kitą agresorę – Rusiją, ką anksčiau Žinių radijui yra sakęs Nacionalinio krizių centro vadovas Vilmantas Vitkauskas. Tam pritaria ir I. Stakovičius.

„Už ką ten buvo priekaištaujama – iš esmės buvo priekaištaujama už, taip vadinamą, lietuvišką „antirusiškumą“ ir iš kur kojos dygsta, tai iš to teksto gali spręsti (red. past. – grasinančiojo laiško teksto, kurį gavo šimtai adresatų) – arabams tas nelabai rūpi“, – tikino dimisijos pulkininkas.

Kaip visuomenė turėtų pasiruošti tokioms atakoms? I. Stankovičius sako, kad tam valdžia „turi daryti judesius“, jog didėtų visuomenės atsparumas tokioms atakoms.

„Jei visuomenė bus atspari tam, tai teroristai nieko nepasieks“, – sakė pašnekovas.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/