Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Ar Ursula von der Leyen ir toliau vadovaus Europos Komisijai?

2023-05-11, Ketvirtadienis 14:30

Aušra Jurgauskaitė

Gegužės 9-ąją minėjome Europos dieną. Ta proga apžvelkime, kokie pastarieji metai buvo Europos Sąjungai: ar ES tapo vieningesnė, kaip Bendriją paveikė korupcijos skandalas Europos Parlamente (EP), kokie iššūkiai laukia šiemet ir ko tikėtis iš kitąmet vyksiančių EP rinkimų. Taškus ant „i“ dėlioti Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ padėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dr. Gediminas Vitkus.

Be abejonės, didžiausią įtaką praėjusiais metais Europos Sąjungos politikai darė Rusijos karas Ukrainoje. Ekonominei bendrijai teko imtis klausimų, susijusių su gynyba.

„Viena vertus, gyvenam kaip anksčiau – ant mūsų, kol kas, nekrenta nei rusų bombos, nei raketos, bet, kita vertus – pokyčiai yra. Jei ES buvo labiau ekonominis blokas, politinė sąjunga – dėl šito karo ji tapo labai svarbiu saugumo, gynybos politikos veikėju, ko anksčiau tikrai nebuvo. Žinoma, ES negali pakeisti pagrindinio Europos saugumo garanto NATO, bet, pasirodo, kad ji gali labai daug kuo jį papildyti, padėti NATO“, – teigia dr. Vitkus.

Jo teigimu, ES gerai koordinuoja ekonominį atsaką Rusijai, humanitarinės pagalbos teikimą Ukrainai, padeda ES valstybėms plėtoti gynybos pajėgumus.

Tačiau vien gražiomis spalvomis negalima dažyti praėjusių metų ES, nes vienas itin rimtas skandalas supurtė Europos Parlamentą – atliekami tyrimai dėl įtariamo Kataro ir Maroko kyšininkavimo Europos Parlamente, kad darytų įtaką politikams. Graikų europarlamentarė Eva Kaili dėl to mandatą padėjo dar gruodį.

„Kaip žinom, korupcijos skandalai daug dėmesio sutraukia, bet paskui labai dažnai subliūkšta“, – atkreipė dėmesį G. Vitkus. Kokia bus šios bylos baigtis, dar nėra aišku, bet, jeigu įtarimai pasitvirtins, anot pašnekovo, tai bus apgailėtina ir pridarys reputacinės žalos europinėms institucijoms.

Aptariant tai, kas laukia kitąmet – o laukia Europos Parlamento rinkimai, tad keistis gali ir Europos Komisijos sudėtis – politologas sako nematantis priežasčių keisti dabartinę EK vadovę Ursulą von der Leyen. Vadovauti EK jai kliuvo išties nelengvas laikas – pandemija, karas, sudėtinga ekonominė situacija.

„Vertiju jos darbą labai pozityviai, iš tiesų, tenka tiesiog stebėtis, kaip adekvačiai ir tiksliai reaguoja Komisijos prezidentė į visus iššūkius. Nesu pastebėjęs jai priekaištų išsakytų ir, kiek žinau, jos politinė grupė ją ragina siekti ir antros kadencijos. Ji pati apsisprendimo dar nėra jokio pareiškusi“, – Žinių radijui kalbėjo G. Vitkus, pridurdamas, kad kol kas dar ankstyvoka apie tai kalbėti.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.