Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Ar tikrai visiems politikams pavyksta susikalbėti su šiuolaikiniu jaunimu?

2024-05-23, Ketvirtadienis 14:30

Agnė Liubertaitė

Lietuvoje ką tik praūžė pirmasis prezidento rinkimų turas, todėl viešojoje erdvėje pastaruosius kelis mėnesius matėme visko – nuo audringų kandidatų debatų iki įvairių žinučių ar net pasišpilkavimų socialiniuose tinkluose. O kaip tai stebėjo mūsų „skaitmeninė karta“?

Ar didžiąją laiko dalį virtualioje erdvėje praleidžiantys jauni žmonės turi galimybę visapusiškai pažinti politikus ir kokias žinutes jaunimui tie politikai siunčia?

Asociacijos „Jaunimo debatai“ vadovė Rūta Vyšniauskaitė „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ teigė, kad šiandien jaunimas gauna milžinišką kiekį įvairios informacijos – gal kartais netgi per daug. Todėl, anot jos, politikų bendravimas su jaunuoliais turėtų būti gana specifiškas.

„Kartais toks informacijos perviršis mus jau atgraso nuo to skaitymo ir domėjimosi, tai klausimas, ar jaunas žmogus nori tą informaciją skaityti. (...)

Manau, labai gerai, kad daug komunikacijos jauniems žmonėms yra socialiniuose tinkluose. Kad ir ką mes apie tuos socialinius tinklus galvotume, pripažindami, kad taip, jie turi daug neigiamų savybių, vis tiek jauniems žmonėms tai yra viena pagrindinių platformų, kur jie susiranda apskritai informacijos apie pasaulį.

Tik dar klausimas, ar jie tą informaciją gauna tiesiogiai iš politikų, ar jie tai gauna iš kažkokių antrinių veikėjų“, – svarstė pašnekovė.

Paklausta, kokia visgi turėtų būti ta teisinga politikų žinutė jaunimui, R.Vyšniauskaitė atkreipė dėmesį, kad žmonės turėtų sugebėti toje žinutėje pamatyti kažką, su kuo jie gali tapatintis.

„Tai nebūtinai turi būti kažkokia asmeninė patirtis, bet manau, kad tai gali būti ir galbūt kažkokie probleminiai klausimai, kažkokios opios problemos, kažkokie rūpimi klausimai – nuo žmogaus teisių iki aplinkosaugos. Arba apskritai kažkoks problematizavimas, kažkoks pakvietimas pamąstyti, pakvietimas kritiškai įvertinti.

Bet manau, kad politikų asmeninės patirtys taip pat yra labai svarbios. Mes gyvename amžiuje, kai nuomonės formuotojai yra, galima sakyti, valdanti tuos socialinius tinklus grupė – taip yra dėl to, kad jie dalijasi savo asmeniniu gyvenimu, tai natūralu, kad asmeninės patirtys irgi yra labai efektyvi priemonė“, – akcentavo „Jaunimo debatų“ vadovė.

Tiesa, kai kurie politikai socialiniuose tinkluose nevengia su jaunuoliais bendrauti ir gana žaismingai, pasitelkia tokias programėles kaip „TikTok“. Paklausta, ar tai tinkamas būdas komunikuoti, ar geriau reikėtų išlaikyti solidumą, R.Vyšniauskaitė pabrėžė balanso svarbą. Tik jį pasiekti, anot jos – labai nelengva.

„Tai yra labai geros platformos – mes turbūt negalime paneigti fakto, kad jauni žmonės praleidžia daug laiko socialiniuose tinkluose, jie praleidžia ypatingai daug laiko „TikToke“, kuris jaunų žmonių tarpe yra viena pagrindinių platformų, kur jie sužino naujienas apie pasaulį ir susiformuoja nuomones.

Bet reikia ir mokėti tą turinį pritaikyti suprantant, kad jauni žmonės nėra vaikai. Visgi ar visada pati geriausia forma pritraukti dėmesį „TikToke“ yra rodyti politikės rankinės turinį? Turbūt ne, nes reikia suprasti, kad jauniems žmonėms rūpi problemos ir jie nori išgristi, ką politikai turi pasakyti“, – aiškino „Jaunimo debatų“ vadovė.

Tad galiausiai, pasak R.Vyšniauskaitės, jauną žmogų reikia gebėti sudominti, bet kartu jo nereikia ir infantilizuoti.

Anot pašnekovės, jeigu politikas turi daug charizmos bei supranta, kaip veikia komunikacija, tą galima puikiai išnaudoti savo naudai. Kaip sektiną pavyzdį „Jaunimo debatų“ atstovė mini buvusį JAV prezidentą Baraką Obamą, kuris esą gebėdavo ir laiku pajuokauti, ir kalbėti visiškai rimtai.

Lietuvos politikų problema, R.Vyšniauskaitės teigimu, yra būtent tokia, kad jie tiesiog nemoka pasijuokti iš savęs.

„Bent jau dauguma jaunų žmonių tai mato kaip labai įdomų dalyką“, – svarstė ji.

Tiesa, nors pašnekovė įsitikinusi, kad internetinė erdvė jau yra ir toliau bus pagrindinė vieta, kur politikai galės visapusiškai pasiekti jaunus žmones, bene geriausias būdas komunikuoti yra gyvas kontaktas.

„Vis tiek, mano nuomone, pats tinkamiausias būdas yra gyvai bendrauti su jaunais žmonėmis. Ir, tarkime, mūsų organizacija – „Jaunimo debatai“ – mes kai kurių savo renginių metu ir suteikiame galimybę tam, pasikviečiame politikus diskutuoti, ir tuomet mūsų nariai arba apskritai renginio dalyviai dažnai užduoda daug ne tik įdomių, bet ir sudėtingų klausimų, tokių klausimų, kur politikai kartais pasijaučia šiek tiek nepatogiai, bet turi į juos atsakyti.“

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.