Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Ar Europos Sąjungai verta ginti laivybą Raudonojoje jūroje?

2024-01-28, Sekmadienis 14:30

Jonė Sąlygaitė

Europos Sąjungos šalys inicijuoja jūrų misiją Raudonojoje jūroje, skirtą padėti apginti laivybą nuo Jemeno husių atakų. Atakomis husiai siekia išprovokuoti paliaubas tarp Izraelio ir Palestinos, taip pat taip reiškiamas palaikymas Palestinai. Į tai atsako Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos, atakuodamos husių objektus. Kai kurios pasaulinės kompanijos, dėl sutrikimų Raudonojoje jūroje, jau stabdo gamybą Europoje, taigi prie šios situacijos sprendimo nusprendė prisidėti ir Bendrija.

Vilniaus universiteto profesore dr. Ieva Koreivaite teigia, kad Europos Sąjungos šalys neturėjo vieningo sprendimo dėl šios misijos. Dalis šalių, Italija, Prancūzija, Ispanija, atsisakė pasirašyti pritarimą Jungtinės Karalystės ir JAV smūgiams į husių taikinius.

„Dauguma šalių abejoja, ar tokia misija, kuri bus koordinuojama JAV, pavadinimu „Gerovės sargas“, turėtų būti koordinuota JAV. Dalis ES šalių nenori, kad ši misija būtų gretinama su pro-izraelietiška koalicija. Narės norėtų, kad tai būtų aiškiai apibrėžta pragmatiniu ekonominiu interesu, kuris turėtų užtikrinti laisvą laivybą ir atsisieti nuo pro-izraelietiškos koalicijos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo I. Koreivaitė.

Ispanija į misiją reaguoja griežčiausiai, nuolatos pabrėžia, kad nepritaria JAV vykdomai užsienio politikai. Premjeras Pedro Sanchez inicijuoja pokalbius, kaip įkurti Palestinos valstybę, jis taip pat pareiškė, kad Ispanija pasiruošusi ją pripažinti, apie tai pranešė ir Izraeliui.

„Ispanija nenori įsivelti į Vidurio Rytų konfliktus. Jau kuris laikas kalbama, kad reikia demilitarizuoti misijas Vidurio Rytuose, nes yra sąsajų tarp teroristinių išpuolių Europoje ir tarp to, ar vykdomos misijos“, – nurodė I. Koreivaitė.

Bendrijos šalys nuo pat Palestinos ir Izraelio aktyvaus karo pradžios šį konfliktą vertina skirtingai. Veiksniai ir strateginiai, ir bendradarbiavimo. „Islandija, Švedija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Lenkija yra pripažinusios Palestinos valstybę. Tam ruošiasi ir Ispanija. Būtent šios šalys kelia klausimą ir dėl Raudonosios jūros misijos, ar JAV gali koordinuoti tokią misiją“, – teigė ekspertė.

Visgi, likti nuošalyje Bendrija negali, husių atakos gali išprovokuoti didelius sutrikimus, paveikti ES ekonomiką. Husiai ne pirmąjį kartą bando ekonominį interesą paversti ginklu, neseniai įkaitu buvo tapusi nafta.

„Tai yra bandyta daryti, tai nesuveikė taip kaip norima, bet spaudimas buvo padarytas. Taip siekiama išnaudoti priemonę, kurią jie turi“, – pažymėjo I. Koreivaitė. Pasak jos, konfliktas per daug daugialypis, racionalių sprendimų rasti nepavyks, o šio konflikto pasekmes pamatysime negreitai. Vakarai įsitikinę, kad sėkmingai apsaugos laivus, o Jemeno husiai atakas planuoja tęsti toliau.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/