Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ar Europos Sąjungai reikėtų atsisakyti sprendimus priiminėti tik pritarus visoms narėms?

06.16 Ketvirtadienis 07:07
Jonė Sąlygaitė

Europarlamentarai paragino pakeisti Europos Sąjungos sutartis piliečiams svarbiose srityse. Jie siūlo reformuoti balsavimo ES Taryboje procesą ir daugelyje sričių pereiti nuo vienbalsio prie kvalifikuotos daugumos balsavimo, tai yra, atlikti pakeitimus, kuriais būtų panaikintos taisyklės, reikalaujančios ES vieningo pritarimo tam tikriems sprendimams, įskaitant sankcijų taikymą. Tačiau kai kurios ES vyriausybės jau aiškiai pareiškė, kad nepritaria sutarčių pakeitimui, teigdamos, kad toks žingsnis tik atitrauks bloką nuo aktualesnių klausimų. Praėjusį mėnesį 13 ES šalių, įskaitant visas Baltijos ir Skandinavijos valstybes, pareiškė, kad „nepalaiko neapgalvotų ir ankstyvų bandymų pradėti procesą link sutarčių keitimo“.

Kalbos nėra naujos apie tai, kas tikslingiau sprendimų priėmimas vienbalsiai ar sprendimų priėmimas kvalifikuota, didele balsų dauguma. Tam yra skirtingų motyvų ir tokie pokalbiai tęsiasi jau ne vienerius metus. Akivaizdu, kad jeigu sprendimas sudėtingas kokiu nors kardinaliu klausimu, kada jam pritaria visos narės, toks konsensusas yra stiprus. Tuomet akivaizdu, kad Europa kalba vienu balsu. Tai iš tikrųjų sutartyse, o valstybės narės grindžia europinius integracinius procesus sutartimis, ir atsirado vienbalsiškumo reikalavimais“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė europarlamentaras Liudas Mažylis.

Pasak jo, kai klausimai pradėjo apimti vis platesnes politikos sritis ir vis daugiau politikos sprendimų buvo atimama iš valstybių narių, deleguojant viršvalstybinį europinį lygmenį, pradėta kalbėti apie kvalifikuotą balsų daugumą. „Pastarųjų mėnesių įvykiai parodė, kad būtent tose srityse, kurios yra nepaprastai aktualios visiems mums, tos galimybės veiksmus daryti balsų dauguma ir kad mažuma būtų priversta paklusti, šiose srityse to stinga“, – teigė L. Mažylis.

Politikas išskyrė tokias sritis kaip saugumas, bendra užsienio politika, migracija, sveikatos sfera. „Šiose srityse tų įgaliojimų viršvalstybinio lygmens, europinių institucijų lygmens atžvilgiu galios yra ribotos. Tai nuolat žiniasklaidos dėmesy, Europos piliečių, tarp jų ir Lietuvos žmonių akiratyje vertinama, kodėl ta Europa santykinai neveiksminga tose srityse, kurios kasdien yra mūsų lūpose ir širdyse. Tai ir Rusijos agresija prieš Ukrainą, pandemija, lėtinių ligų tvarkymas, tokių kaip vėžys ar širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – tokios problemos sprendžiamos 27 valstybių rėmuose. Visos valstybės turi pritarti bendriems sprendimams“, – nurodė Europos Parlamento narys.

Akivaizdu, kad Europos piliečiai nori, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir efektyviau. Tokios išvados buvo padarytos 2022 metų gegužės 4-ąją, o šį mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją. „Bet Europos Parlamentas sutarčių pakeisti negali. Pačios valstybės turi nevienodą norą atsisakyti vienbalsiškumo“, – pastebėjo L. Mažylis. Dabar su šia rezoliucija bus kreipiamasi į Europos Vadovų Tarybą, tačiau kritiką sutarčių keitimui išsakė ir Skandinavijos šalys, ir Baltijos šalys, nors nėra iki galo aišku – kodėl.

Tai yra sudėtingas žaidimas tarp valstybių blokų, dažnai valstybės susivienija blokuoti vieną ar kitą sprendimą. Galbūt vienbalsiškumo atsisakymas tam tikrais klausimais leistų nukentėti mūsų regionui, Šiaurės ir Baltijos šalių valstybėms, tačiau panašu, kad tai labai tolimi išskaičiavimai“, – sakė L. Mažylis. Jo teigimu, Lietuvos nepritarimas tokiam sprendimui – stebintų. Ne kartą Lietuva yra pasisakiusi už vienbalsiškumo atsisakymą, „pavyzdžiui, dėl embargo sutarimo Rusijos atveju, tai yra, energetikos išteklių embargo, kuris galėtų priversti Rusija atsitraukti, pamažinti savo agresyvumą, ar jog nebūtų pagaliau tiesiogiai finansuojama per energetikos resursų pirkimą, kad karinė mašina nebūtų tiesiogiai finansuojama. Lietuva yra už tai, kad dera vengti tokių situacijų, kur viena ar dvi valstybės, kurios gal dėl embargo nukentės labiau nei kitos 25 ar 26 narės, kliudytų sprendimams“, – nurodė politikas.

Vienaip ar kitaip to niekaip nepadarysi kaip keičiant sutartis. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija yra išsėmusi savo galimybes. Tam reikia ilgų derybų tarp šalių, kad pakeitimai būtų parengti, vėliau seks Europos Parlamento ir valstybių narių parlamentų ratifikacija. Šiuo metu Europos Parlamentas kreipėsi į Europos Vadovų Tarybą, būtent ten turėtų prasidėti aiškios diskusijos dėl šių sutarčių pakeitimo. L. Mažylio teigimu, būtų sudėtinga įsivaizduoti, kad Europos Vadovų Taryba radikaliai ir griežtai atmestų siūlymą. Toks žingsnis nebūtų link sutarimo su Europos Parlamentu ir piliečiais. Juk situacija rodo, kad pokyčiai iš tikrųjų yra pribrendę, konventas nebūtinai turi visais klausimais vieningą nuomonę pareikšti, galimi daliniai sprendimai ar sudėtingi mechanizmai balsų daugumos siekti. Tikiu, kad konvento sukvietimas yra aktualus dalykas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo Europos Parlamento narys L. Mažylis.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai