Ar Baltijos šalys laimi skolindamosis mažiausiai Europos Sąjungoje?
Lietuvos valdžios skola – apie 40 proc., šis rodiklis mažesnis nei Bendrijos vidurkis. Tuo metu, Estijos skola yra mažiausia visoje Europos Sąjungoje, apie 18 proc. Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, jos skola siekia net 160 proc., šalia rikiuojasi Portugalija ir Italija. Didelius skirtumus tarp Bendrijos šalių skolų dydžių, pasak eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus, lemia kiekvienos šalies fiskalinė politika. Vyriausybės apsisprendžia, kokios griežtos drausmės laikytis atsižvelgdamos į ekonominę situaciją, palūkanų normas.
„Kai jos yra mažesnės, šalys skolinasi drąsiau, į tai reaguoja rinkos. Nuo to priklausyti gali ir šalies reitingas. Pavyzdžiui, Lietuvos reitingas – labai geras. Jei pasižiūrėtume į pastarąjį laiką, Lietuva skolinosi pakankamai neblogomis sąlygomis, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis ar netgi Jungtinėmis Valstijomis. Ta tvarka, kurios laikėsi daugmaž visos Lietuvos Vyriausybės leido mums sėkmingai įsivesti eurą, o dabar leidžia tvariai skolintis ir neperžengti ribų, nesiųsti neigiamų signalų rinkoms“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė V. Sinkevičius.
Narės, pasiskolinusios mažiau – išlošia daugiau
Prieš kelerius metus, radikali dešinioji partija Estijoje, EKRE, kėlė klausimą, ar teisinga, jog mažiausiai įsiskolinusios šalys turėtų mokėti palūkanų normas už daugiausiai prasiskolinusias Bendrijos šalis, jei šios su skolomis pačios susitvarkyti nepajėgs. Panašios diskusijos vėl girdimos artėjant Europos Parlamento rinkimams. Europos Komisijos narys teigia, kad tokie pareiškimai prasilenkia su realybe ir yra persismelkę populizmu.
„Pirmiausiai, tai narystė Europos Sąjungoje skolinimosi atžvilgiu šalims narėms garantuoja tik naudą. Ypatingai toms, kurios priklauso eurozonai. Šioms šalims yra taikomos fiskalinės drausmės taisyklės, stabilumo ir augimo paktas – 3 proc. Bendrojo vidaus produkto skolos lubos, kurios negali viršyti 60 proc. BVP. Kitas dalykas yra rinkų reakcija. Rinkos skolindamos lėšas Europos Sąjungos valstybėms turi garantijas, kad jos laikysis Bendrijoje numatytos fiskalinės drausmės ir, paprastai tariant, niekada netaps nemokiomis. Galiausiai, euras ir šiais laikais yra viena stipriausių pasaulio valiutų. Šios priežastys lemia, kad šalys skolinasi pigiau. Jeigu pasižiūrėtume, pastarųjų metų skolinimąsi, Vengrija skolinosi už 7 proc., Lenkija 5,5 proc., o Lietuva, Švedija, Danija, Vokietija – žemiau 3 proc. siekiančiomis palūkanomis. Tai parodo, tiek euro stiprumą, tiek fiskalinės drausmės atlygį rinkų atžvilgiu”, – pažymi eurokomisaras, Estijos radikaliųjų dešiniųjų mintis vadindamas populizmu ir pabrėždamas, kad skolas valstybės gražina pačios.
Radikalių pažiūrų politikai sėja abejones ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondu
Estijos dešinieji abejojo ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondo būtinybe, argumentuodami, kad taip gali nukentėti mažiausiai įsiskolinusios šalys. Visgi, kuomet pirmą kartą buvo pasiskolinta visų šalių vardu, naudojant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondą, RRF, valstybės narės taip pat susitarė dėl taisyklių. V. Sinkevičius nurodo, kad buvo sutarta, kaip šios lėšos bus grąžintos, kokia dalis bus skirta paskoloms (iš 750 mlrd. skirta 390 mlrd.), kokia dalis bus panaudota subsidijoms.
„Šios taisyklės visoms šalims taikomos vienodai, o lėšų paskirstymas tarp šalių nubrėžtas pagal formulę dėl kurios susitarta tarpusavyje“, – teigia eurokomisaras.
Politikas spėja, kad panašių diskusijų prieš rinkimus tik daugės, nes partijos ir politikai vis rečiau lieka centre, vis dažniau nukrypsta į radikalią, vieno ar kito, politinio spektro pusę. Kalbėdami apie finansus jie nevengia klaidinti visuomenę skambiomis antraštėmis ir bandyti pritraukti rinkėją per emociją, dėl to svarbu paneigti mitus: „Lietuva neatiduoda jokių skolų už kitas Europos Sąjungos šalis nares“, – pakartojo eurokomisaras.
Eurokomisaras ragina šią Vyriausybę grįžti prie mokestinės pertvarkos
Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija Lietuvai leido naudoti 9 mln. eurų iš įšaldytų 26 mln. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų. Dėl likusios pinigų dalies bus diskutuojama dar keletą mėnesių. Eurokomisaras džiaugiasi, kad Europos Komisija šalims siunčia signalą, kad galima ieškoti kompromiso ir bandymo susitarti.
„Tai aš tikiuosi, kad ir Lietuvai, ir šiai Vyriausybei pavyks dar iki rinkimų maratono priimti tuos labai svarbius įstatymus, kuriuos jie įsipareigojo plane, tiesą sakant, Vyriausybės programoje, nes tai yra koreliuojantys dokumentai“, – sakė V. Sinkevičius.
Mokestinius pakeitimus priimti rinkiminiais metais – itin sudėtinga. Ypač kai, pasak Europos Komisijos nario, padaryta daug klaidų ir iššvaistytas svarbus laikas.
„Nekilnojamo turto mokestis keitėsi drastiškai kelis kartus. Prieita tokio taško, kur jau buvo sudėtinga net patiems autoriams paaiškinti, ko yra siekiama, kas bus apmokestinta. Tuomet, viskas apsipina mitais. Laikotarpis itin sudėtingas žmonėms dėl išaugusių pragyvenimo kaštų, tiek kalbant apie šildymą, tiek apie elektros kainas. Galų gale, vartojimo išlaidos yra padidėjusios, paskolos – smarkiai išbrangusios“, – akcentavo V. Sinkevičius.
Tačiau, eurokomisaras ragina mokestinę pertvarką suvokti kaip būtinybę, kad išsaugotume viešąjį sektorių. Reformos Lietuvai reikia kaip įmanoma greičiau.
„Valstybė nebeišgali finansuoti viešųjų paslaugų. Sveikatos apsaugai, švietimui skiriame mažiausiai Europos Sąjungoje. Tai ne tik atšaldomų RRF lėšų klausimas, bet ir valstybės raidos užtikrinimas. Tikiuosi, kad atsiras politinės valios. Viskas turi prasidėti nuo solidaus siūlymo, kuris galėtų pritraukti politinę daugumą, o tą siūlymą turi pateikti dabartinė valdančioji dauguma“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ nurodė V. Sinkevičius.
Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.
https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės