Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

10-asis sankcijų paketas Rusijai: per švelnus ir per silpnas?

2023-03-01, Trečiadienis 07:07
Jonė Sąlygaitė

Paskelbtas 10-asis Europos Sąjungos sankcijų paketas Rusijai. Didžiausias dėmesys šį kartą skiriamas draudimams eksportuoti svarbias karo pramonės detales, elektroniką, specializuoto transporto priemones, mašinų dalis. Išplėstas ir sankcionuotų įmonių bei asmenų sąrašas. Tarp jų ir septyni Irano juridiniai asmenys, tiekiantys dvejopos paskirties produktus Rusijai. Nors paketas kai kurių diplomatų įvardytas kaip reikšmingas atsakas Rusijai, Lenkijos premjeras sureagavo, kad jis – per švelnus ir per silpnas. Tuo metu, ELTA nurodė, kad Gabrielius Landsbergis 10-ąjį sankcijų paketą pavadino „nedideliu ir užtrukusiu žingsniu". Panašu, kad Rytų flangas sankcijų griežtumu Rusijai liko nepatenkintas.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorės Margaritos Šešelgytės, nors sankcijos neatrodo itin stiprios, kaip kad sankcijos dėl energetinių išteklių, politinis ir ekonominis svoris yra mažesnis, bet reikia pripažinti, kad jos pakankamai tikslinės, nusitaikiusios į tą vietą, kuri yra itin svarbi – neleisti Rusijos karinei pramonei atsistoti.

„Šiuo metu Rusija, kaip ir Ukraina, susiduria su nemenkais trūkumais mūšio lauke, taigi buvo labai svarbu sankcijas nukreipti būtent čia. Vieną vertus, kad ji negalėtų gauti technologijų, kurios reikalingos atstatant karinę pramonę, pasigaminant mašinas ar amuniciją, kitą vertus apribotos ir grandinės, kurios yra akivaizdžios, kaip pavyzdžiui Iranas, kurios teikia Rusijai pastiprinimą. Taip pat sankcijos nutaikytos ir į tris Rusijos bankus. Vėlgi, idėja yra ta pati, kad būtų sumažintos galimybės Rusijai finansuoti šį karą. Taigi, sankcijos gal ir nėra didžiulės, bet  jos yra tikslinės ir nukreiptos prieš Rusijos gebėjimą atsistatyti mūšio lauke“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo politologė M. Šešelgytė.

Ar sankcijos per stiprios ar per silpnos, pasak M. Šešelgytės, priklauso tik nuo požiūrio. Rytų flangas visuomet jaučia Rusijos grėsmę, taigi sankcijų pasiūlymai iš tokių šalių kaip Lenkijos, Lietuvos, Estijos – patys stipriausi. Visgi, problema nebėra tik per silpnų ar stiprių sankcijų priėmimas, šalia to vis dažniau kalbame apie sankcijų įgyvendinimą, jų apeidinėjimą ir spragas. „Pavyzdžiui, laikas, per kurį pradės galioti 10-ojo paketo sankcijos, buvo itin kritikuotas, kad jos suveiks pakankamai vėlai. Kitas svarbus dalykas yra praktinis sankcijų įgyvendinimas. Čia negalima turėti per didelių lūkesčių, nes labai daug skylių palikta sankcijų įgyvendinime, o taip pat, sankcijų įgyvendinimas nėra reglamentuotas. Šalys susiduria su pačiais įvairiausiais sunkumais dėl sankcijų taikymo, nežinojimo ir nebendradarbiavimo tarp įvairių institucijų. Tai parodo ir Lietuvos pavyzdžiai, kuomet sankcionuotos prekės pateko į Lietuvos teritoriją ir kilo klausimas: kas už tai atsakingas. Galime įsivaizduoti, jei net Lietuvoje, kuri turi poreikį didžiausioms sankcijoms, jų įgyvendinimui, kyla koordinacinių sunkumų, kaip tuomet tai veikia kitose šalyse. Sankcijos yra tik vienas iš instrumentų pabaigti karą, daug lūkesčių nereikia turėti“, – pastebėjo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė.

Lietuvos Užsienio reikalų ministras užsiminė, kad gaila, jog į šį sankcijų paketą nepavyko įtraukti Rusijos valstybinės atominės energetikos kompanijos „Rosatom“. Šį prašymą vis kartoja Ukrainos prezidentas Volodymyras  Zelenskis, tačiau, dėl to ir vėl priešinosi Vengrija, nurodydama savo priklausomybę nuo „Rosatom“. Siekdama įveikti galimą Vengrijos veto, bendrija svarstė į sąrašą įtraukti bent jau atskirus „Rosatom“ darbuotojus, bet galiausiai nusprendė to nedaryti. Pasak Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorės M. Šešelgytės, Vengrijos kaip ir dalies kitų šalių bandymai šiek tiek pasukti ar išsukti bendrus sprendimus susijęs su ekonomine priklausomybe. „Šalys linkusios ieškoti kompromiso arba jei jis neįmanomas – sprendimus vetuoti. Vengrijos atvejis – išskirtinis dėl vertingų ryšių, kuriuos Vengrijos lyderis vis dar turi su Rusija, bet taip pat ir dėl ekonominių priklausomybių energetikos srityje. Kadangi sprendimams reikia vienbalsiškumo, Europos Sąjungoje ir toliau tęsiasi diskusijos dėl balsavimo sistemos keitimo, tačiau tai yra ilgas ir sudėtingas kelias. Kitas įmanomas receptas yra kuomet balsuojama pagal principą, kuris yra numatytas teisės aktuose Europos Sąjungoje kaip „Konsensusas-minus-vienas“ (angl. Consensus-Minus-One). Juo siekiama išstumti šalis, kurios nuolat kelia destrukciją sprendimų priėmimuose. Žinoma, sudėtinga karo metu daug ką daryti, bet tai būtų galimas sprendimas – eliminuoti tokias šalis“, – nurodė politologė.

Lenkija į šį sankcijų paketą norėjo įtraukti ir sintetinį kaučiuką, naudojamą padangoms gaminti, naujienų agentūrai AFP sakė anonimiškumo pageidavę diplomatai. Prieš įsigaliojant tokiam draudimui Italija siekė ilgo pereinamojo laikotarpio, kad jos padangų pramonei būtų suteikta laiko susirasti naujų tiekėjų. Tokie nesutarimai vilkino 10-tojo sankcijų paketo paskelbimą. Panašių pereinamųjų laikotarpių šalys prašo nuolat, dėl to paketų laukiame ilgai. „Europos ekonomika ir taip jau kenčia nuo šio karo, nekalbant apie sankcijas, o apie energetinius išteklius, paramos paketus Ukrainai. Esame pasiekę tašką, kur jau keliamas klausimas, kad remti tai mes remsim, finansiniais, kariniais paketais, bet ar dar papildomas sankcijų paketas kažką pakeis? Kiekviena šalis suinteresuota savo išlikimu ir savo ekonomikos tvarumu. Jei ekonomika pradėtų buksuoti, atsirastų politinių įtampų ir klausimas, kur tai vestų. Pačiai Ukrainai tai nebūtų naudinga“, – pažymėjo M. Šešelgytė.

Lietuvai, tai kas vyksta Ukrainoje, yra tarsi išgyvenimo klausimus, kitaip nei pavyzdžiui, Italijai, kuri nors ir remia Ukrainą, susiduria su savais iššūkiais, migrantų krize. „Europos Sąjungos sprendimas dėl sankcijų dažniausiai yra mažiausias bendras vardiklis, kur susijungia visų narių nuomonės, pasiekiamas konsensusas“, – kalbėjo politologė.

Nors kalbame apie naujas sankcijas, tačiau dar daugiau klausimų kelia jau įsigalėjusių įgyvendinimas. Iki šiol nėra aišku, kas turėtų prižiūrėti, kad sankcijos nebūtų apeidinėjamos, kad jose būtų kuo mažiau spragų. Europoje siekiama šiuos darbus priskirti už sankcijas atsakingam eurokomisarui. Tikimasi, kad tai galėtų padėti greičiau užlopyti sankcijų spragas. Visgi, pasak M. Šešelgytės, sankcijų įgyvendinimo problema yra daugiapakopė. „Europos Sąjungoje nėra institucinio bendradarbiavimo, nes jo niekada ir nereikėjo. Šių procesų sureguliavimas iš viršaus galbūt ir būtų tam tikros higienos įsivedimas, politinė žinia irgi būtų gera, bet ar tai turėtų didelį poveikį tam kas vyksta pačiose šalyse – nesu garantuota, nes tai labai ilgalaikiai procesai. O jei nėra bendradarbiavimo praktikos šioje srityje bus daug neaiškumo. Neaiškumas atsiranda ir iš aptakių formuluočių, kurios atsiranda dėl konsensuso paieškos, kada nenorima turėti vieno arba kito žodžio. Tai toks kompleksinis klausimas, vienos pareigybės įsteigimu, ko gero neišsispręstų, bet gal tai būtų žingsnis į ateitį“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė M. Šešelgytė.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai