Pirmoji partija mūsų krašte – Lietuvos socialdemokratų partija, įkurta 1896 m. ir atsikūrusi po respublikos atgimimo, praėjusiuose Seimo rinkimuose patyrė smūgį – ją palaikė beveik dvigubai mažiau rinkėjų negu prieš ketverius metus (dar dalį balsų nusigriebę socialdarbiečiai apskritai liko už rinkiminio barjero).
Klasikinių socialdemokratų balsus apkarpė kai kuriuos kairiosios politikos motyvus adaptavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei kairiąją kryptį iš dalies žadanti Darbo partija. Maža to, kairiojo pažado atšvaitų netrūksta ir kai kuriose tradicinės dešinės partijose. Negi pastarųjų rinkimų rezultatai rodo klasikinės kairės saulėlydį?
Kiek paskui socdemus dar velkasi pokomunistinis ir neoliberalus „vsio zakono“ šleifas? Kodėl LSDP nesugebėjo atsinaujinti ir surinkti progresyvių rinkėjų balsų? Ar Lietuvoje baigiasi tradicinės prieštaros tarp socialdemokratų ir konservatorių (A. Brazauskas vs. V. Landsbergis) era?
Diskutuoja LSDP rinkiminės programos rengėjas, politologas Liutauras Gudžinskas, TS-LKD frakcijos Seime narys, politologas Laurynas Kasčiūnas, Žaliųjų partijos vadovas Remigijus Lapinskas, naujosios kairės iniciatorius, filosofas Andrius Bielskis, istorikas Algimantas Kasparavičius, dviejų profesinių sąjungų vadovės Kristina Krupavičienė ir Dalia Jakutavičė.
Komentarai
Bendravimo taisyklės