Ar parama žemės ūkiui svarbiau už kovą prieš klimato kaitą?
Po alinančių derybų Europos lyderiai padalijo 1,8 trln. eurų finansinį paketą, iš kurių 750 mlrd. skiriama ekonomikai atsigauti nuo pandemijos.
Nors bendrajai žemės ūkio politikai skiriama dalis traukiasi 9 proc., ji vis dar išlieka pagrindinė ir, anot politologų, neefektyvi. Tuo metu pažangiosioms sritims (kaip inovacijoms, sveikatos apsaugai ir klimato suvaldymui) srityse per derybas apkarpytą finansavimą Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pavadino „karčia piliule“.
Liberalūs politikai arba, pavyzdžiui, klimato aktyvistė Greta Thunberg, žemyno lyderių sprendimą vadina neadekvačiu. Ar Europa pamažu keičia kursą nuo tiesioginių gausių išmokų žemės ūkiui iki ateičiai būtinų aplinkosauginių priemonių?
Diskutuoja Europos Komisijos atstovas Lietuvoje Arnoldas Pranckevičius, europarlamentaras Bronis Ropė (LVŽS), buvę žemės ūkio ministrai Giedrius Surplys (LVŽS) ir Kazys Starkevičius (TS-LKD), parlamentaras Simonas Gentvilas (LS), Žaliosios politikos instituto vadovė Ieva Budraitė (LŽP).
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Citata
Komentarai
Bendravimo taisyklės