Kunigo Ričardo Doveikos pamokslo metu išsakyti teiginiai, kad apie 80 proc. visuomenės bijo kalbėti sukėlė diskusijų. Pagrįsti šių teiginių šaltiniais kunigui nepavyko. Šiuos kunigo teiginius citavo „Didžiojo šeimų gynimo maršo" palaikytojai, jais dalinosi Žilvinas Tratas, Mindaugo Puidoko bendražygis į politiką, įvairios grupės, kuriose skelbiama, kad Lietuva nėra demokratinė valstybė. Nors 2019 metais atliktas diskusijų klubo „Būtent!" tyrimas rodo, kad vos apie 3 proc. šalies gyventojų iš tiesų bijo reikšti nuomonę, dalis ekspertų tikina, kad naujo tyrimo reikėtų, mat per šiuos penkerius metus vyko didžiuliai lūžiai, ir pandemija, ir karas Ukrainoje, kaip niekada daug ir vertybinių diskusijų, kurios neretai pasibaigia rėkimu vienas per kitą. Visuomet drąsiai nuomonę reiškia apie penktadalis minėtosios apklausos respondentų. Ar išties žmonės vis labiau bijo reikšti savo nuomonę? Kur yra žodžio laisvės ribos? Ar kai kuriems teiginiams vietos nėra ir demokratijoje?
Diskutuojame su visuomenininku Arūnu Valinsku, Šeimų sąjūdžio atstovu Algimantu Rusteika, Seimo narias Agne Širinskiene ir Andriumi Navicku.
Antra dalis. Apsilankęs karo alinamoje Ukrainoje ir susitikęs su Volodymyru Zelenskiu, Viktoras Orbanas pasuko į Kremlių. Kitą dieną po V. Orbano vizito, Rusija apšaudo sergančių vaikų ligoninę, dar kartą pademonstruodama, kad jokių taisyklių ar lašo žmogiškumo ir toliau nerasta. Bet V. Orbanas sako, kad racionalumas egzistuoja ir Rusijoje. Jis susitiko ir su Kinijos lyderiu, kalbėtis apie taiką jis žada ir su vadovais NATO susitikimo užkulisiuose, o visiems Vakarų lyderiams dar ir išplatino suvestinę, ką sužinojęs iš V. Zelenskio ir V. Putino. V. Orbanas „Welt" pasakojo esąs tikras taikos šauklys, beveik cituojant, jo vojažai leidžia surinkti informaciją, pasverti nuotaikas, gal ir kiek apšildyti abi puses prieš sėdantis prie derybų stalo. Jo misiją, kaip galima suprasti iš V. Orbano, turėtų suvokti ir Vakarų lyderiai. O jie – atvirkščiai – susiėmę už galvos nuo V. Orbano ribojasi. Vengrijos premjeras sako, kad supranta, ką reiškia gyventi prie agresorės Rusijos, jis taip pat tikina suvokiantis, kad jo šalis išvis, vargu, ar gali kažką pakeisti, bet tikisi, kad gal įmanoma viską apkalbėti iš visų suinteresuotų pusių ir stabdyti karą, kad gal jo pavyzdžiu užsikrės pasaulio galingieji. Žodžiu, didelė dalis smerkia V. Orbaną, vadina jį idiotu, bet yra ir saujelė, įžvelgiančių sąmokslą – gal V. Orbanas, savo iki šiol nepasibaigusia draugyste su V. Putinu, tapo vienintelis likęs Vakarų slaptasis ginklas. Ką reiškia V. Orbano vojažai? Ar jie apskritai bent kiek reikšmingi? Kalbame su politologu Bernaru Ivanovu.
Komentarai
Bendravimo taisyklės