Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Klausykitės

Atsisiųsti

Kiek paramos reikia Ukrainai?

2024-02-06, Antradienis 09:10

Raigardas Musnickas

Europos Sąjungos šalių lyderiai pasiekė susitarimą dėl 50 mlrd. eurų pagalbos paketo Ukrainai. „Šie 50 mlrd. eurų ketveriems metams siunčia labai stiprią žinią Putinui prieš pat antrąsias jo brutalios invazijos metines“, – baigiantis viršūnių susitikimui Briuselyje pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. Gal šis ES šalių nelengvai pasiektas susitarimas skirti pinigų Ukrainai išjudins ir tolimesnę JAV pagalbą Kyjivui?

Apie tai Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė ir užsienio reikalų viceministras Jonas Survila.

Diktatoriai – sprinteriai, Vakarai – maratonininkai

„Teikiant pagalbą Ukrainai, lyderystę perima ES, nors ji ir neturi tokių resursų, kaip JAV, – sako R. Juknevičienė. – Man asmeniškai – tai pirmas rimtas skambutis, kad turime ruoštis gyventi be tokios didelės JAV paramos, kurią iki šiol turėjo ir Ukraina, ir visa Europa.“

„50 mlrd. eurų pagalbos paketas Ukrainai – svarbus ir reikšmingas, bet žiūrint bendrą paveikslą, debesys yra niūrūs, – teigia užsienio reikalų viceministras J. Survila. – Rusija iš esmės perėmė iniciatyvą fronte ir Ukraina pereina į gynybą. Rusai turi pranašumą karinių resursų prasme. Ir matyti, kad turi politinę valią toliau tęsti agresiją ir nesustoti. Bendras Vakarų potencialas yra n kartų didesnis nei rusų, bet politinės valios tuos resursus mobilizuoti yra per mažai, o ir procesai trunka per ilgai.

Tai Vladimirui Putinui sukelia lūkesčių, kad Vakarai pavargs ir laimės diktatūrų ašis. Diktatoriai yra gerokai stipresni sprinte – jie greitai gali mobilizuoti didelius resursus, nekreipti dėmesio į savo visuomenių nuomonę. Tuo tarpu Vakaruose yra labiau maratono bėgimas, kai įvairūs procesai vyksta iš lėto. Bet norėdamas laimėti maratone prieš sprinterį, vis tiek turi bėgti. Jei sustosi, pasekmės bus liūdnos. Didžioji drama ta, kad Vakarų ekonominis, karinis, technologinis potencialas yra didžiulis, tačiau jis nėra mobilizuojamas ir nėra suteikiamas Ukrainai. Kalbant metaforiškai, Ukraina dabar priversta kautis su viena ranka už nugaros. Norint padėti ukrainiečiams laimėti karą, reikia padaryti daugiau. To pavyzdys galėtų būti pandemija: palyginkime, kokius resursus Vakarų valstybės skyrė jai įveikti ir kokius resursus skyrė geopolitinei pandemijai, vardu Vladimiras Putinas.“

Nenori gyventi gynybos politikos sąlygomis

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė ragina pažiūrėti realybei į akis: „jeigu ne Didžioji Britanija, kuri jau nebėra ES dalis, jeigu ne JAV su iki šiol buvusia savo karine parama, aš abejoju, ar šiandien Ukraina dar apskritai galėtų kariauti.“

Anot jos, yra paskaičiuota, kad per praėjusius metus bendrai ES Ukrainai skyrė vos 0,075 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). „Baltijos valstybės, ypač – Lietuva, Ukrainos paramai skiria daugiau kaip 0,5 proc. BVP. Šiame kontekste labai neblogai atrodo ir Vokietija – 0,5 proc. nuo didžiulio šalies BVP. Tačiau Prancūzija – tik 0,02 proc., – skaičiuoja R. Juknevičienė. – Kokią iš to galime daryti išvadą? O gi tokią, kad mes Bendrijoje dar nesuvokiame, jog turime pradėti gyventi gynybos politikos sąlygomis.

Liūdnesnėmis akimirkomis man kyla minčių, kad karą pradėjęs Putinas dabar testuoja, ar demokratijos gali atlaikyti tokius smūgius ir išbandymus. Politikai pirmiausia ruošiasi rinkimams, tad atimti pinigų iš savo rinkėjų nenori. Jei pasakytų politikas žmogui, kad, žinai, kitą vasarą gal galėtumei prie Viduržemio jūros atostogauti ne penkių, o trijų žvaigždučių viešbutyje, tai nežinia, kas įvyktų.“

Pokyčiai vyksta, bet lėtai

Ko bijo Vakarai, neteikdami Ukrainai tiek paramos, kiek jai reikia? Europarlamentarė R Juknevičienė kelia versiją, jog kai kurie pasaulio lyderiai bijo Putino režimo subyrėjimo – esą tai atneštų dar didesnių negandų.

Užsienio reikalų viceministras J. Survila sako, jog V. Putino tikslas yra suskaldyti Vakarus ir įpūsti nepasitikėjimo savimi. Anot jo, šiandien reikėtų remtis Šaltojo karo laikais egzistavusia vadinamąja sulaikymo doktrina. Kai sovietų tankai buvo Europos viduryje, pagrindinės Vakarų ekonomikos savo gynybai skyrė nuo 5,5 proc. savo BVP.

„O šiandien tolyn į vakarus nuo fronto linijos esančius kolegas tenka įtikinėti, kad gynybai skirtų bent 2 proc. BVP. Taip yra, nes grėmės lygio sau suvokimas tiesiogiai koreliuoja su kilometrų skaičiumi nuo Kremliaus“, – pastebi viceministras.

Anot jo, saugumo bendruomenės lyderiai – NATO šalių kariuomenių vadai, gynybos ministrai – nuo praeitų metų lapkričio aiškiai ir viešai įspėja savo visuomenes apie grėsmes. Kalba, kad reikia stiprinti kariuomenę, civilinę saugą: „pokytis vyksta. Bet kaip minėjau, demokratijose jis yra lėtas. Tad esminis klausimas – kiek laiko mes dar turime ir ar nesame per lėti.“

Europarlamentarė R. Juknevičienė puikiai prisimena tuos laikus, kai jai teko būti Lietuvos krašto apsaugos ministre. Ji teigia, kad tuo metu ES-oje į gynybinius klausimus niekas rimtai nežiūrėjo. Bet šiandien šis mąstymas kardinaliai pasikeitė.

EPA-ELTA nuotr.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas

Prenumeruoti

Sekti laidą