Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kaip visuomenė galėtų daugiau dalyvauti viešojoje politikoje?

06.11 Antradienis 09:10
Raigardas Musnickas

Visuotinai pripažįstama, kad stipri pilietinė visuomenė – demokratijos ir pažangos pagrindas. Apie demokratijos išsivystymą paprastai spendžiama iš to, kokią įtaką valstybėje turi ir kokiu mastu veikia visuomeninės, pilietinės organizacijos (NVO).

Siekiant, kad šiose organizacijose dalyvautų daugiau visuomenės, o pačios organizacijos veiktų efektyviai, valstybėje būtina sukurti palankią aplinką joms atsirasti ir jų veiklai plėtoti. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: teisinės aplinkos, nuoseklaus viešųjų funkcijų perdavimo, aiškių NVO bendradarbiavimo su valstybe mechanizmų, finansavimo šaltinių gausos ir stabilumo, atskaitomybės. Tokie gražūs žodžiai apie pilietinę visuomenę rašomi visų Vyriausybių programose, tačiau žinome, kad žodžiai, politikų deklaracijos smarkiai skiriasi nuo jų realių darbų ir rezultatų – pilietinė visuomenė Lietuvoje yra silpna, visuomeninės organizacijos yra silpnos, jose dalyvauja nežymi dalis aktyviausių bei pasišventusių visuomenininkų.

Apie tai, kodėl mūsų valstybės politikai, vadybininkai, nesuinteresuoti, jog Lietuvoje būtų aktyvūs, organizuoti piliečiai ir ką galime mes patys padaryti studijoje diskutuosime su Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidente Alvita Armanavičiene, buvusiu Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pirmininko pavaduotoju dr. Vygintu Sidzikausku ir portalo pozicija.eu vyriausiu redaktoriumi Vytautu Budniku.

Laidą „Atviras pokalbis“ remia Nacionalinė vartotojų konfederacija.

 

Komentarai


Naujausi epizodai