Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Žiūrėkite

Atsisiųsti

Kaip ES mato karo Ukrainoje pabaigą?

09.12 Antradienis 09:10

Raigardas Musnickas

Vakarai vis dažniau nepatenkinti Ukrainos kontrpuolimu, kuris, jų nuomone, vyksta per lėtai. Neseniai JAV skelbė apie naują paramą Ukrainai. O kaip karą Ukrainoje mato Europos Sąjunga? Kiek vieningas požiūris į paramą ir karo baigtį?

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį skaitys paskutinį savo metinį pranešimą apie ES padėtį. Šio pranešimo išvakarėse Lietuvos europarlamentaras Petras Auštrevičius sakė, kad tai bus pranešimas, kuris iš esmės atvers kelią į naujus Europos Parlamento rinkimus, parodys pačios Ursulos von der Leyen politinę ateitį ir gaires, kur link pasuks visa ES. Anot P. Auštrevičiaus, pagrindinės ES temos jau kurį laiką išlieka tos pačios: klimato kaita, sveikata, ekonomika, saugumas, skaitmenizacija. Bet kai kuriose temose, pavyzdžiui, saugumo srityse, jis sakė besitikintis proveržio.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Ramūnas Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija yra iniciatyvas rengianti institucija, bet dėl jos iniciatyvų turi sutarti valstybių narių atstovai ir Europos Parlamentas. Taigi yra būtinas labai platus pritarimas. Anot politologo, EK vadovo metiniai pranešimai paprastai atspindi aktualijas – kas padaryta ir ką dar ketinama padaryti per likusį darbo laiką. R. Vilpišauskas neabejojo, jog pranešime daugiausia dėmesio bus skiriama geopolitinei situacijai. Anot jo, pastaraisiais mėnesiais ES institucijų įsipareigojimai dėl paramos Ukrainai išaugo ir jau viršija JAV įsipareigojimus. Tad šiai temai turėtų būti skirta itin daug dėmesio.

Kiek ilgai buvo einama prie požiūrio, kad laikas vytis JAV ir ES turi būti viena stipriausių Ukrainos rėmėjų, bent jau smarkiai neatsilikinėti nuo JAV?

„Mes stebėjome tam tikrą ES požiūrio virsmą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą: nuo, sakyčiau, atsargios ir nedaug žadančios pereita prie besąlyginės paramos. Ką reiškia ši frazė – „mes remsime Ukrainą tiek, kiek reikės“? Toks besąlygiškumas reiškia, kad ES yra politiškai įsipareigojusi ne tik Ukrainai, kurios milijonai piliečių šiuo metu laikinai gyvena ES šalyse. Matydami šiuos šalia gyvenančius ukrainiečius, europiečiai tapo kitokie – jie pažino Ukrainą, jie pagaliau tiesiogiai pajuto Rusijos agresijos pasekmes. Tai neleidžia Europos politikams nusisukti nuo paramos Ukrainai temos. Štai paskutinė apklausa rodo, kad Europos Sąjungoje 71 proc. piliečių pasisako už besąlyginę paramą Ukrainai. Tai yra labai daug. Žinoma, tai kainavo ir ukrainiečiai turėjo sumokėti už tai savo krauju, nes tik dėl Rusijos agresijos ir brutalumo kai kurie politikai galų gale atsibudo“, – sakė P. Auštrevičius.

Jis priminė, kokius Europos politikų komentarus girdėjome Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje 2022 m. kovą ar balandį, kiek daug buvo atsargumo ir netikrumo, manymo, kad Rusija greitai ir lengvai užims Ukrainą: „Geriausia iliustracija, kad europiečiai pasikeitė ir Europos politikai pradėjo visai kitaip modeliuoti savo politiką – tai, kad šią EP sesiją priimsime kai kuriuos teisės aktus dėl bendrų karinių pirkimų, dėl padidintų investicijų į gynybos pramonę. Ir galiu jums pasakyti mažą paslaptį – Ursula von der Leyen gali paskelbti naują bendrų karinių pirkimų iniciatyvą. Ji bus visiškai kitokio lygmens. Tai nebus vien tiktai amunicija ir dar kažkas. Tai bus bendros ES karinės pramonės finansavimo reikalai su galingais finansais, kas anksčiau bendrijos biudžete buvo beveik uždrausta tema.“

Prof. R. Vilpišauskas pripažino – pokyčiai Europos politikų galvose iš tiesų vyksta: „Tas vadinamasis Taikos fondas anksčiau negalėjo būti naudojamas ginkluotės įsigijimams. Rusijos karas prieš Ukrainą tai iš esmės pakeitė ir tai yra reikšmingas pokytis. Manau, kad kai ką Europos Sąjungoje gąsdina perspektyva, jog Donaldas Trampas gali laimėti kitų metų JAV prezidento rinkimus. Ir tai tampa paskata Europos Sąjungai daryti daugiau, nors, mano nuomone, nepriklausomai nuo to, kas vadovauja ir vadovaus JAV, daugelio ES, NATO narių indėlis į gynybą iki šiol yra per mažas. Bet čia irgi matomi pokyčiai. Čia žinomiausias yra Vokietijos pavyzdys ir jos kanclerio pareiškimas apie istorinį lūžį. Bet klausimas, kaip visa tai realizuojama, kaip pereinama nuo žodžių prie darbų, nes įsijungia įvairūs instituciniai mechanizmai. Tai – suprantama: demokratinėse visuomenėse turi būti skaidrumas, atskaitomybė, taisyklės. Kita vertus, tai reiškia, kad viskas užtrunka.Matome juk, kiek užtruko sprendimai dėl tankų, dėl naikintuvų, apmokymų naudotis jais ir pan.

Norėtųsi, kad ta parama būtų teikiama greičiau ir ji būtų reikšmingesnė, bet, deja, yra kaip yra. Vėlgi, mano nuomone, reikia matyti tinkamomis proporcijomis tai, kas vyksta. Kas mane neramina – tai šios paramos tvarumas. Taip, ta frazė, kad remsim Ukrainą tiek, kiek reikės, yra nuolat primenama. Bet artėja įvairūs nacionaliniai rinkimai, kurie kelia diskusijų, ypač – kai kuriose Vidurio Europos šalyse, pavyzdžiui, Slovakijoje. Ten kai kurios iš pirmaujančių partijų reiškia labai skeptiška požiūrį dėl paramos Ukrainai. Jau nekalbant apie Vengriją, kuri priimant sprendimus kartais atlieka stabdžio vaidmenį.“

Kaip ES mato karo Ukrainoje pabaigą? Europarlamentaras P. Auštrevičius sako, kad nuotaikos įvairios, bet bendra tendencija – Kijevas vis labiau girdimas, labiau suprantami tie argumentai, kurie dėstomi ukrainiečių, pavyzdžiui, kad karo pabaiga – tai pergalė, o pergalė – tai agresoriaus pralaimėjimas. Ne vien tik Ukrainos teritorinių ribų atstatymas, bet iš tikrųjų agresoriaus pralaimėjimas, kai sutariama dėl žalos atlyginimo, dėl visų karinių nusikaltėlių teismų ir pan.

„Tačiau viską gali nulemti ES šalių nacionaliniai rinkimai, juos reikia įdėmiai stebėti, nenuvertinti tų politinių jėgų, kurios pradeda reikštis. Viena yra turėti tik oponuojantį V. Orbaną, o visai kas kita turėtų grupę tokių orbanų. Tai reikštų, kad visiškai keičiasi politinė situacija“, – įspėjo P. Auštrevičius.

Kiek tokių stabdžių gali atsirasti ES, kurie trukdys Ukrainos rėmimo procesams? Lietuvos europarlamentaras sakė, kad ji ypač neramina dabartinė Vidurio Europos koalicija, kurią jis pavadino „antigrūdų koalicija“.

„Ji pažeidžia laisvos prekybos sutartį, neieško techninių sprendimų, o kelia politines idėjas. Tai rodo, kad Ukrainos derybos dėl narystės bendrijoje bus labai sudėtingos. Vien tiktai tas faktas, kad ariamos žemės plotas Ukrainoje prilygsta dabartiniam ariamos žemės plotui ES, rodo, kokias reformas mums reikės numatyti ir kokius saliamoniškus sprendimus priimti bendroje žemės ūkio politikos srityje tam, kad integruotumėme Ukrainą. Mes turime priimti sprendimą dėl ES plėtros, kitaip tariant – iš tikrųjų numatyti, kur link einame, nes kalbame apie didėjimą nuo nuo 27 iki 35 ES narių. Ir vienintelis komitetas Europos Parlamente, kuris pasakė, kad nereikia jokių pokyčių, tai buvo Žemės ūkio komitetas. Matant tokį neatitikimą manau, kad šioje srityje tikrai reikės sulaužyti ne vieną ietį“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

EPA-ELTA nuotr.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas

Prenumeruoti

Sekti laidą