Prezidento ir konservatorių takoskyra prasidėjo nuo pat šios Seimo kadencijos pradžios. Viskas prasidėjo nuo to, kai Gitanas Nausėda atsisakė tapti kandidatu į prezidentus nuo konservatorių partijos, o jo kandidatavimo užkulisius aprašė savo feisbuko paskyroje Rasa Juknevičienė. Tada buvo ilgas konservatorių ministrų egzaminavimas Daukanto aikštėje. Po to kontratakavo konservatoriai: nusprendė pakoreguoti prezidento atstovavimą Europos Vadovų Taryboje. Nepavyko.
Na, o po to, sniego gniūžtė ėmė vis didėti. Bendrą darbą įsivaizduoti tiesiog buvo neįmanoma: dvi komisijos pandemijos suvaldymui – viena prie Vyriausybės, kita prie prezidento; požiūris į vidaus ir užsienio politiką, santykis su šeimų maršais, požiūris į vienalytes santuokas, sankcijas Baltarusijai ir baltarusiams, nekalbadieniai, nėštumo ilgio nesimatymai – jau nekalbant apie vieni kitiems skriejančius epitetus – tapo politikos kasdienybe. Partijos irgi pasidalino: kas už prezidentą, kas už konservatorius. Susidaro įspūdis, kad ir tauta pasidalino: vieni meldžiasi konservatoriams, kiti – prezidentui. Kur veda tokios nuotaikos?
Diskutuoja Seimo nariai: konservatorius Andrius Vyšniauskas ir valstietis Giedrius Surplys.
BNS nuotr.
2025 m. gegužės 30 d.
2025 m. gegužės 26 d.
2025 m. gegužės 31 d.
2025 m. gegužės 24 d.
2025 m. gegužės 26 d.
2025 m. balandžio 28 d.
Komentarai
Bendravimo taisyklės