Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad iki 2027 metų Lietuvoje turi būti pasiektas operacinis dronų pajėgumas. „Tai reiškia, kad mes nematome to kaip atskiro kažkokio vieneto, tai yra sąveikoje su mūsų turimomis platformomis: ar tai būtų su mūsų ryšių sistemomis ir bendrai su mūsų taktiniu kariuomenės veikimu", – teigė prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. Jis taip pat nurodė, kad posėdžio metu buvo sutarta rekomenduoti dronų pajėgumus plėtoti, pasitelkiant Lietuvos gynybos pramonę. Toliau raginama, kad būtų sutvarkyta teisinė aplinka, kuri neleidžia pilnai užsikurti gynybos pramonei. Kaip Lietuvos gynybos pramonė vertina tokius išsikeltus tarybos tikslus? Kalbame su Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktoriumi Vaidu Sabaliausku.
Antroji laidos dalis. Rusijos ambasadorius Lenkijoje iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti dėl Rusijos raketos. Ji sekmadienio rytą maždaug 39 sekundėms buvo įskridusi į Lenkijos teritoriją per didelį Rusijos oro puolimą Ukrainoje. Pradėti kelti klausimai, kodėl ši raketa nebuvo numušta? Kiek toli į NATO šalį gali įskristi Rusijos raketos? Kokie klausimai kyla Lenkijos gyventojams ir kokių atsakymų ieško kaimyninės šalies politikai? Pokalbis su Vilniaus universiteto politologu dr. Mariusz Antonowicz.
BNS nuotr.
Komentarai
Bendravimo taisyklės