Kokiomis sąmokslo teorijomis tiki lietuviai?
Pasaulyje išplitus socialinėms medijoms, kartu išplito ir sąmokslo teorijos. Anksčiau išpažįstamos tik siaurose visuomenės grupėse, sąmokslo teorijos pasklido po pasaulį bene taip pat greitai, kaip „Covid-19“ virusas. Jos tapo kai kurių politinių judėjimų varomąja jėga ir politinių įvykių priežastimi. Pasaulyje vienas ryškiausių to pavyzdžių – Kapitolijaus šturmas JAV, o Lietuvoje galima prisiminti prieš beveik porą metų vykusį protestą prie Seimo, kuris virto riaušėmis. Visgi, nepaisant didelės sąmokslų teorijų įtakos politiniam gyvenimui bei visuomenei, šį reiškinį tyrinėjančios akademinės literatūros Lietuvoje yra nedaug. Vienas iš tų nedaugelio mokslinių tyrimų yra Ainiaus Lašo, Arvydo Grišino ir Igno Kalpoko atliktas tyrimas apie Lietuvos gyventojų polinkį kliautis sąmokslo teorijomis. Taigi, kas yra sąmokslo teorijos ir kaip jas atpažinti? Kokie faktoriai labiausiai lemia Lietuvos gyventojų tikėjimą sąmokslo teorijomis?
Lukas Oželis kalbina Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekaną Ainių Lašą.
Antra laidos dalis. Kaip per Kalėdas prie šventinio stalo dalinamės kalėdaitį, taip per Velykas dalintis turime pašventintą margutį. Tik yra vienas skirtumas: kalėdaitį dalina vyriausias šeimos vyras, o margutį – vyriausia šeimos moteris. Patį stipriausią margutį reikia ne daužti į stalo kampą, o palikti sveiką – kad visus ateinančius metus jis saugotų namus. Po Velykų pusryčių patartina pamiegoti. Ir tik vakare pradėti lankyti draugus. Kokias šventų Velykų tradicijas pamiršome, o kokios išliko? Mintimis dalinasi etnologė Gražina Kadžytė. Taip pat laidoje – mitybos ekspertės Ritos Šilenskienės patarimai, kiek margučių galima suvalgyti ir kaip neapsunkti nuo gausaus šventinio maisto.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės