Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kodėl prasidėjo diskusijos dėl Vakarų karių siuntimo į Ukrainą?

2024-02-27, Antradienis 17:05
Jonė Sąlygaitė, Germanas Sedeika

Emmanuelis Macronas pareiškė, kad visi klausimai svarstomi, siekiant, kad Rusija nelaimėtų karo prieš Ukrainą. Konferencijos Prancūzijoje metu aptartas ir klausimas, ar Vakarų šalys galėtų siųsti savo karius į Ukrainą. Pasak Slovakijos premjero Roberto Fico, kelios NATO ir Europos Sąjungos valstybės narės svarsto tokią galimybę dvišalių susitarimų pagrindu. E. Macronas tokio žingsnio taip pat neatmeta, tikėdamas, kad nėra nesvarstytinų klausimų. Po tokių pareiškimų suragavo NATO vadovas, teigdamas, kad nėra jokių planų, jog Ukrainoje būtų dislokuoti NATO koviniai daliniai. Aršiai į šias diskusijas, žinoma, sureagavo ir Kremlius, nurodydamas, kad Ukrainoje atsiradus Aljanso kariuomenei, NATO ir Rusijos karas taptų neišvengiamas. Į tai jau sureagavo kelios šalys, įskaitant Čekiją, Slovakiją, Švediją, Vokietiją, Lenkiją, pareiškusios, kad nesiųs karių į Ukrainą. Tokios pozicijos, panašu, kad laikosi ir Lietuva, o šiuo metu, pasak ministro Arvydo Anušausko, diskusijos vyksta tik dėl Ukrainos karių mokymo misijos. Kaip suprasti šią užvirusią temą? Kodėl apskritai kilo tokios diskusijos, jei kol kas visos šalys neigia tokius ketinimus? Svarstoma, galbūt šios kalbos pasirodė dėl to, kad Ukrainai itin pradeda stigti karių, o Vakarai nebepajėgūs pasiūlyti daugiau ginkluotės? Situaciją aptariame su atsargos pulkininku Vaidotu Malinioniu

Tęsiasi istorija dėl Lenkijos ir Lietuvos dujotiekio GIPL dalių – pernai pasirodė portalo 15min.lt atliktas tyrimas, kuriuo paaiškėjo, kad europinis dujotiekis tarp Lenkijos ir Lietuvos potencialiai turi apie pusantro šimto detalių, pagamintų Rusijoje. Šiandien Energetikos ministerijos valdomos įmonės „Amber Grid" atstovai pareiškė, kad dujotiekio rangovas „Alvora" privalo per trumpiausią laikotarpį pakeisti šias detales, kitaip šio dujotiekio detalės gali būti pakeistos priverstinai, pasinaudojant banko užstatu, kurio vertė siekia 7 mln. eurų. Kiek būtų racionalus toks ministerijos žingsnis ir ar yra kažkoks kompromisas šioje situacijoje, aptarsime tai su buvusiu energetikos ministru Arvydu Sekmoku.

EPA-ELTA nuotr.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai