Ar „švarūs" „Litexpo" pirkimai NATO susitikimui ir ką atneš Seimo riaušių byla?
Užsienio reikalų ministerija kartu su valstybės valdoma įmone „Litexpo" organizuoja NATO viršūnių susitikimą, liepą įvyksiantį Vilniuje. „Litexpo" beveik viską, kas reikalinga šiam susitikimui, perka neskelbiamų derybų būdu. Tai žiniasklaidai sukėlė klausimus, ar valstybė nepermokės už paslaugas, o pirkimai įvyks skaidriai. Pirmasis apie tokią situaciją pranešė TV3.lt portalas. Žiniasklaidoje jau buvo nuskambėjusios rinkos dalyvių abejonės dėl ryšio paslaugų ir įrangos pirkimų. Neskelbiamų derybų metu „Litexpo" pasirinko savo valdyboje dirbančio Aleksandro Golodo kitą darbovietę – „Telia Lietuva". Pasak „Bitė Lietuva", jų įmonė galėjo pasiūlyti beveik 1 mln. eurų pigesnį sandorį. Neskelbiamos derybos dažnu atveju padidina korupcijos riziką ir neskaidrius susitarimus. „Litexpo" ir užsienio reikalų ministerija tvirtina, kad toks derybų būdas pasirinktas dėl itin spartaus pasiruošimo. Kokias abejones sėja ruošimasis NATO viršūnių susitikimui? Kokie aspektai išduoda apie galimą korupciją šiose neskelbiamose derybose? Kas turėtų tai kontroliuoti? Kalbame su TV3 žurnaliste Egle Samoškaite.
Antroji laidos dalis. Vilniaus miesto apylinkės teisme atversta riaušių prie Seimo byla. Kaltinimai pateikti net 87 žmonėms. Tokio dydžio byla – pirmas kartas Lietuvos teismų praktikoje. Kol kas nė vienas iš įtariamųjų neprisiima kaltės, visi tvirtina buvę tik riaušių žiūrovai. Paskutinės riaušės prie Seimo vyko 2009-aisiais. Tuo metu, taškas byloje buvo padėtas tik po ketverių metų. O kas laukia 2021-ųjų riaušių prie Seimo bylos? Kiek tokia byla gali trukti? Kokios bausmės gali grėsti? Klausiame teisininko Gintaro Černiausko.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės