Reikalavimai kitiems dideli, o sau – jokie
Troleibusu ar miesto autobusu važiuoti į darbą dešimt kartų pigiau, keliasdešimt kartų saugiau, kai kur jau ir greičiau nei automobiliu, tačiau dauguma vilniečių ar kauniečių neplanuoja keisti savo įpročių – jie toliau važinės automobiliais.
Dar daugiau, kasmet vis daugiau Lietuvos gyventojų ima ignoruoti visuomeninį transportą. Tarkime, 2012 m, troleibusais visoje Lietuvoje pravežta 112 milijonų keleivių, o pernai jau tik 93 milijonai. Priminsime, kad prieš 30 metų vien sostinės troleibusai perveždavo 150 milijonų keleivių per metus. Panaši padėtis ir su miestų autobusais: tarkime, pernai keleivių miestų autobusais pervežta mažiau nei užpernai.
Taigi, nors Vilniaus ir kitų Lietuvos didmiesčių politikai tvirtina, kad visuomeninio transporto populiarinimas ir patrauklumo didinimas turėtų būti vienas svarbiausių veiksnių, padedančių sumažinti automobilių spūsčių problemą, tačiau tai tik jų norai, su realybe neturintys praktiškai nieko bendra. Automobilių gatvėse skaičius nenumaldomai auga, kamščiais imamame lygiuotis su milijoniniais miestais, reikalaujame platesnių gatvių, naujų estakadų, trijų lygių sankryžų, brangiausių ir pažangiausių šviesoforų sistemų, naujų parkavimo vietų miesto centre, bet patys nesutinkame keistis nė per nago juodymą. Priešingai, savo šeimoms nuperkame dar po vieną automobilį. Todėl jei dar ne taip seniai vienu automobiliu Vilniuje važiuodavo vidutiniškai po 1,36 keleivio, tai dabar važiuoja jau mažiau nei 1,2 keleivio ir jau visai nebetoli laikai, kai visi vilniečiai važinės poniškai – po vieną keleivį kiekviename penkiaviečiame ar septynviečiame automobilyje. Ir stebėsis, ko gi tas miestas dūsta.
Vaizdas pavyzdžiui Vilniuje iš esmės pasikeistų jei tarkime trečdalis ar pusė vilniečių pamėgintų šiek tiek pakeisti savo įpročius ir bent kartais į reikiamas vietas nuvažiuotų visuomeniniu transportu.
Gal visuomeninis transportas Lietuvoje nepatrauklus? Taip, iš tiesų taip kalba nemažai ignoruojančiųjų visuomeninį transportą, tačiau iš tiesų jis yra vidutiniškas. Bet kokiu atveju, ženkliai geresnis nei prieš 15 metų. Jis netgi turi nemažai pliusų.
Pirmasis privalumas, žinoma, kaina. Ypač juo verta važinėti vaikams ir studentams. Nes vaikams iki 7 metų tai nieko nekainuoja, pradinukai visus metus gali važinėtis už 10 eurų, o studentai su didžiule nuolaida.
Tačiau pažvelkime, kas darosi studentų miesteliuose ir prie universitetų – automobilių jūra ir statomi jie kone dviem aukštais. Keista bet studentams labiausiai patinka važinėtis pačia brangiausia susisiekimo priemone ir kasmet sumokėti net 55 kartus daugiau nei jie išleistų važiuodami visuomeniniu transportu. Panašiai savanoriškai save skriaudžia ir kiti gyventojai: juk bet kuris žmogus be jokių nuolaidų autobusais ir troleibusais sostinėje visus metus gali važinėti už 340 eurų, tačiau dešimtys, o gal šimtai tūkstančių žmonių mieliau renkasi važiavimą savu automobiliu ... ir išleidžia tam daugiau nei po 2500 eurų per metus.
Tai yra, jų išlaidos – daug kartų didesnės nei važiuojančiųjų troleibusais ir autobusais.
Antras visuomeninio transporto privalumas – saugumas. Tikimybė nukentėti važiuojant troleibusu šimtus kartų mažesnė nei važiuojant savu automobiliu.
Trečias privalumas – dalis autobusų ir troleibusų jau yra visai pakenčiamo lygio, patogumo ir švarumo, daugiau sėdimų vietų. Dalyje stotelių visai kaip Vakaruose galima rasti elektroninius tablo, kuriuose matyti, kada tiksliai atvažiuos norimas autobusas ar troleibusas.
Iš tiesų visuomeninis transportas dabar važinėja gana punktualiai, daugelyje ruožų greičiau nei paprasti automobiliai. Ypač tai pasakytina apie greituosius autobusus.
Nemalonių kvapų visuomeniniame transporte dabar n kartų mažiau nei prieš 5 ar 10 metų, nes troleibusai geriau valomi, o ir patys žmonės šiais laikais lyg ir labiau prausiasi.
Panašu, kad privalumų tikrai nemažai. Tačiau tie privalumai galioja tik gyventojams, gyvenantiems miestų centruose ir miegamuosiuose rajonuose. Gyvenantiems priemiesčiuose visuomeninis transportas ir šiandien vis dar labai nepatrauklus. Nes per valandą paprastai važiuoja tik du autobusai. Tarkime, vien aplink Vilnių gyvena 80 tūkst. žmonių, ir jei reikšminga jų dalis naudotųsi visuomeniniu transportu, miestui tai būtų labai naudinga ir spūsčių ženkliai sumažėtų. Bet greitai to nebus, nes miesto valdžia neplanuoja tankinti maršrutų į priemiesčius.
Priminsime, kad išsivysčiusiose užsienio valstybėse daugumos paminėtų trūkumų panaikinimas kaip tik ir sugrąžino visuomeninio transporto patrauklumą ir išpopuliarėjimą.
Aišku tai, kad visuomeninio transporto populiarėjimas priklauso nuo daugelio veiksnių: tarkime, jeigu daugiau žmonių važinėtų visuomeniniu transportu, miestuose, ypač Vilniuje, automobilių kamščiai stipriai sumažėtų. O jei spūsčių sumažėtų, troleibusai ir autobusai judėtų žymiai greičiau ir jų patrauklumas dar labiau augtų.
Tiesa, Vilniuje jau keliolika metų šnekama apie greitąjį tramvajų ir metro, tačiau iš paskutinių politikų kalbų nepanašu, kad per artimiausią dešimtmetį vienas ar kitas šių projektų imtų materializuotis.
Transporto ekspertai yra paskaičiavę, jog Vilniui nebeužtenka tik miesto autobusų ir troleibusų, tačiau jie taip pat paskaičiavo įdiegti trečią alternatyvą labai brangu.
Komentarą parengė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas
Griežtai draudžiama ŽINIŲ RADIJO paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti ŽINIŲ RADIJĄ kaip šaltinį.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės