Kodėl mes nesulaukiame ir nesulauksime darbo jėgos iš Rytų?
Iš Lietuvos kiekvieną valandą emigruoja po 4-5 žmones. Beje, pernai emigravusiųjų skaičius buvo didesnis nei 2015 metais, nors praėję metai mūsų valstybei buvo gana geri, nors aplinkui nešmirinėjo krizės šešėliai.
Skirtingų sektorių Lietuvos darbdaviai ima skųstis, kad jiems vis labiau stinga skirtingos kvalifikacijos darbuotojų, esą reikėtų įsileisti daugiau darbuotojų iš kitų šalių. Verslininkai save vis guodžia, kad jokia vieta ilgai tuščia nebūna. Tačiau panašu, kad Lietuvoje būna.
Lietuvos verslininkai, remdamiesi Vakarų patirtimi, mano, jog šią problemą išspręsti galėtų darbininkai iš Rytų, kitaip tariant, imigrantai.
Tiek Baltarusijoje, tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje motyvų ekonominei emigracijai tikrai yra, o pasirenkant kryptį, kur jiems emigruoti, Lietuva tarsi ir turėtų atrodyti patraukliai.
Tokiais ir panašiais argumentais Lietuvos verslininkai save guodžia jau dešimt metų, bet atvažiuojančių į Lietuvą dirbti – labai mažai.
Tad viešumoje matome vis daugiau skelbimų: „Ieškome darbuotojų“. Pradedant prekybos centrais ir baigiant skirtingais paslaugų teikėjais ar statybų įmonėmis.
Įvairiais tyrimais yra įrodyta, kad jei atlyginimas gimtojoje šalyje nuo atlyginimų aplinkinėse šalyse skiriasi mažiau nei tris kartus, tai emigracijai ryžtasi labai nedaug skurdesniosios šalies gyventojų, tačiau jei skirtumas išauga iki keturių ir daugiau kartų – emigracija tampa masiniu reiškiniu. Taip, beje atsitiko ir su Lietuva. Atlyginimai Lietuvoje 4-6 kartus mažesni nei D.Britanijoje, Airijoje, Vokietijoje, Danijoje, Skandinavijos šalyse, todėl minios lietuvių ten ir važiuoja.
Teoriškai baltarusiai, ar ukrainiečiai, kurie savo gimtinėse gauna tris - keturis kartus mažesnius atlyginimus nei lietuviai, galėtų važiuoti į Lietuvą, ir kai kurios Lietuvos bendrovės jų jau laukia, bet jie čia nevažiuoja, ir, kas dar įdomiau, jie čia nevažiuos.
Kai kas gal mano, kad darbo jėga iš Baltarusijos bus daug pigesnė nei lietuviškoji, tačiau įvertinus visas aplinkybes ir niuansus, paaiškėja, kad ji nėra pigesnė. Geras mūrininkas iš Baltarusijos į Lietuvą be tūkstančio eurų į rankas ir be gyvenamojo ploto nevažiuos. Be to, dar nemažai kainuoja vieno žmogaus atsivežimo formalumai – viza, leidimai ir kita.
Beje, kol kas atsivežti darbuotojų iš Ukrainos, Baltarusijos ar Rusijos ne taip ir paprasta. Pirmiausiai išsiaiškinama, ar ieškomų specialistų ir darbininkų iš tikro stinga Lietuvoje, ir tik tada Darbo birža išduoda leidimus darbo jėgos įsivežimui.
“Jūs, lietuviai, esate labai keisti, - rėžia baltarusis Pavelas. – Man teko girdėti, jog jūs tikitės, kad į Lietuvą važiuos minios baltarusių ir už lietuviškas minimalias algas dirbs juodus darbus: valys tualetus, plaus indus, dirbs statybose juodadarbiais. Vienas įkaušęs lietuvis man kavinėje netgi išdėstė teoriją, jog taip, kaip į Vokietiją atvažiavo milijonas turkų ir ten dirba visus juodžiausius darbus, taip netolimoje ateityje į Lietuvą atvažiuos daugybė rytinių kaimynų ir čia dirbs juodžiausius darbus. Taigi, galite sau užsirašyti didelėmis raidėmis – nedirbs. Juodžiausius darbus Lietuvoje dirbs lietuviai. Kad ir ką jūs įsivaizduotumėte, tiek musų, tiek ukrainiečių, tiek rusų Lietuvoje tikrai nevilioja darbai už 300 eurų”.
Ir iš tiesų pamėginkime atsakyti į klausimą, o kodėl imigrantai turėtų pas mus veržtis?
Taip, atlyginimai pas mus didesni, bet vien jų negalima lyginti, kur kas svarbiau pragyvenimo kaštai. Kitaip tariant, lyginti reikia algų lygį, pakoreguotą kainų lygio skirtumais. Ir iš tiesų, jei lietuvis Londone, britų masteliais, uždirbdamas palyginti nedidelį užmokestį - 1200-1500 svarų - gali jaustis gana laisvai ir gerai, tai baltarusis Lietuvoje uždirbdamas iki 500 eurų, tikrai negalėtų jaustis komfortiškai, juolab, kad jis turėtų nuomotis gyvenamąjį plotą. Vadinasi, dabartinis mūsų pragyvenimo lygis imigracijos tikrai neskatina.
Be to, tiek baltarusiai, tiek ukrainiečiai gana sėslios nacijos, bent jau palyginus su lietuviais. O tie, kurie nori emigruoti, Lietuvos kryptį rinksis tik blogiausiu atveju, jei negalės išvykti į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Ispaniją, Skandinavijos šalis ar Lenkiją.
Pravers žinoti ir tai, kad tiek Baltarusijoje, tiek Rusijoje oficialios žiniasklaidos priemonės apie Lietuvą skleidžia gana negatyvią informaciją, esą Lietuvoje daug vargstančių žmonių, dideli skirtumai tarp turtingųjų ir vargšų, dideli komunaliniai mokesčiai, didelės kainos. Taigi, per kažkiek metų tokių televizijų žiūrėtojams susiformuoja gana nepalanki nuomonė apie Lietuvą, į kurią nei dirbti, nei gyventi važiuoti tikrai nesinori.
Itin svarbu dar ir tai, kad Baltarusijoje niekur nėra nei propaguojama, nei reklamuojama, kad štai galima važiuoti į Lietuvą gyventi ir gauti tris kartus didesnę algą nei Baltarusijoje.
Kad Lietuva nėra patraukli šalis, mums jau daug kartų įrodė skirtingų šalių atstovai, pradedant pabėgėliais iš Artimųjų Rytų, kurie autobusais bėga iš Lietuvos į Vokietiją, baigiant kinais, kurių kvartalų lietuviai taip baiminosi, tačiau pastaraisiais metais kinų ne tik nepadaugėjo, bet net sumažėjo ir jų skaičius Lietuvoje nesiekia net 200.
Taigi, ne tik slavams, bet pasirodo, ir azijiečiams bei skirtingų tautų atstovams iš Artimųjų Rytų mes esame nesimpatiška šalis.
Komentarą parengė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
___
Savaitės slaptažodis: Ryto kava
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės