Kodėl daugybė mūsų dėstytojų yra visiškuose viešumo paribiuose?
Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose dirba per 10 tūkstančių dėstytojų. Keista, bet absoliuti dauguma mūsų abiturientų rinkdamiesi, kur stoti visai nekreipia dėmesio į atskirų aukštųjų mokyklų dėstytojų pajėgas. O be reikalo, tai labai svarbus ir iškalbingas kriterijus.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vakarų Europoje, Jungtinėse Amerikos valstijose, o ir kai kuriose Azijos šalyse įprasta, kad aukštosios mokyklos labai didžiuojasi savo dėstytojais, visur kur gali juos pristato, skelbia jų pasiekimus ir nuopelnus specialiai sukurtuose profiliuose, neretai jaunuolius stoti pas save gundo būtent tuo, kad turi keletą ar keliolika išskirtinių dėstytojų, tiesiog „akademinių žvaigždžių“, podažniai į dėstytojus remiasi ir rinkodaros kampanijos. Tad nekeista, kad jaunuoliai tokiose valstybėse rinkdamiesi universitetą ar koledžą, labai domisi, kokie dėstytojai jiems dėstys, gana dažnai aukštąją mokyklą pasirenka, nes žino, kad galės klausytis jam imponuojančių profesorių paskaitų ar dirbti laboratorijose su akademiniais korifėjais.
Tuo tarpu Lietuvoje aukštosios mokyklos į akademinį korpusą remiasi labai mažai, dėstytojai pas mus yra visiškai nuvertinti, jie niekaip neišskiriami ir nepozicionuojami, tiesą sakant, net ir pagarbos jie sulaukia akivaizdžiai per mažai, o kalbant apskritai be mandagybių, daugybė mūsų dėstytojų yra visiškuose viešumo paribiuose, žiniasklaidoje šmėžuoja tik vienetai ir tai labai retai. Jei paprasto Lietuvos gyventojo paprašytume išvadinti dešimt jiems žinomų ir gerbiamų dėstytojų, tai šią užduotį įvykdytų mažuma respondentų. Todėl nekeista, kad ir mūsų abiturientai rinkdamiesi, kur stoti visai nekreipia dėmesio į atskirų aukštųjų mokyklų dėstytojų pavardes. O be reikalo. Iš tiesų tai yra vienas iš rimtesnių kriterijų renkantis universitetą ar kolegiją. Ypač jei rinktis tenka tarp 2-3 aukštųjų mokyklų, kurios daug kuo yra panašios ir net studijų programas siūlo identiškas.
LAMA BPO prezidentas prof. Pranas Žiliukas įsitikinęs, kad tuomet geriausia paanalizuoti dėstytojų lygį, įdirbį ir pasiekimus, ar daug universitetas turi autoritetų, akademinių „žvaigždžių“, kiek jame dėsto išskirtinių dėstytojų iš kitų valstybių. Tiesa, šis darbas nėra iš lengvųjų, nes aukštųjų mokyklų interneto svetainėse dėstytojų pristatymai tikrai skurdūs, o kai kur ir visai minimalūs, žiniasklaidoje dėstytojai šmėžuoja labai retai ir tik po keletą iš kiekvienos srities. Bet paskyrus savaitgalį, galima susirinkti tikrai daug informacijos.
“Mes internete viešai pradėjome skelbti visų savo dėstytojų pasiekimus, nuopelnus, interesų sritis ir netgi gyvenimo aprašymus. Galbūt tai paskatins ir kitas aukštąsias mokyklas elgtis panašiai. Be to, į artimiausią studentų apklausą planuojame įtraukti ir klausimą, kiek jų apsisprendimui pasirinkti konkrečią profesiją, ar mūsų universitetą turėjo konkretūs iškilūs mūsų dėstytojai“, - teigia Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas.
„Savaime suprantama, kad universitetuose, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, dalis akademinio personalo yra lyderiai. Lygiai taip pat jų turime ir mes, ir beje, nemažai. Ir mes nusprendėme tai išnaudoti. O ypač tai naudinga bus jaunuoliams, - komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis. - Taigi mes nusprendėme įkurti „Academia cum laude“. Joje talentingi jaunuoliai, geriausi studentai gaus kur kas daugiau dėmesio, žinių ir supratimo nei gautų įprastoje vidutinėje studijų programoje, galiausiai ir jų išsilavinimas bus kur kas gilesnis. Bet tam reikia ir išskirtinių dėstytojų. Ir mes keliolika dėstytojų jau atrinkome – šie dėstytojai lyderiai bus tarsi kuratoriai ar tutoriai tiems gabiausiems studentams.“
Tiesa, nors šį kartą aptariame lyderiaujančius, iškiliausius dėstytojus, ir konstatuojame, kad jų yra nemažai, tačiau kita vertus, aukštosios mokyklos vis dažniau užsimena, kad jos stokoja gerų, autoritetingų dėstytojų, kad vis sunkiau įkalbėti jaunus, perspektyvius profesionalus rinktis dėstytojo kelią. „Taip, visos aukštosios mokyklos turi „akademinių žvaigždžių“ (ir beje, studentai, apie jas kažkaip susižino iš lūpų į lūpas), bet visiems jų norisi turėti kur kas daugiau. O kaip jų turėsi daugiau jei dėstytojų (bent kolegijose) atlyginimai mažesni nei mokyklų mokytojų-metodininkų, be to, Lietuvoje dėstytojai uždirba tris-keturis kartus mažiau nei jų kolegos kitose Europos šalyse. Tad kaip juos privilioti su tokiais atlyginimais ir su tokia skatinimo sistema, kaip pritraukti naujų lyderių. Tad tuos, kuriuos turime, labai branginame“, - sako Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas.
„Iš tiesų tai visiškas liūdesys. Mes keliame reikalavimus dėstytojams, mes norime, kad jie mokytųsi visą gyvenimą, kad kiekvienas mokėtų po dvi užsienio kalbas, kad kuo greičiau įgytų mokslinį laipsnį, kad turėtų tarptautinį projektą, kad rašytų mokslinius straipsnius į geriausius mokslo žurnalus, bet pradedantiems dėstytojams tegalime mokėti 500 eurų atlygimą. Kaip tai atrodo? Juk tai nonsensas. Mes niekaip nepritrauksime talentų ir lyderių. Pradžiai mus reikėtų išsikelti tikslą bent estus pasivyti, kur akademinio personalo atlyginimai 2,5 karto didesni nei pas mus. Tada ir akademinių pažibų pas mus bus daug ir autoritetingiausių asmenybių prisikviesime pakankami“, - mano Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas.
Komentarą parengė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės