Kodėl moters intelektualumą lydėjo vienatvė?
Moters intelektą dažniausiai lydėdavo vienatvė ir jos gerovė priklausė nuo ją supančių vyrų tolerancijos, supratingumo. Šis pastebėjimas tinka norint apibūdinti XIX amžiaus pirmoje pusėje gyvenusią botanikę, literatę, istorikę ir labdarę Aleksandrą Volfgangaitę .
Ką tik pasirodžiusioje knygoje „Nuo botanikos iki istorijos: Paluknio dvaro literatė Aleksandra Volfgangaitė” daugiausia dėmesio skiriama šios moters kūrybinės biografijos rekonstrukcijai. Ir šio tikslo įgyvendinimui pasirinktos trijų vyrų – Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Frideriko Volfgango Druskininkų gydytojo ir literato Ksavero Volfgango ir paskutiniojo kartūzo vienuolio Pauliaus Geniušo biografijos – kaip svarbiausias kontekstas, kuriame ir skleidžiasi Volfgangaitės asmenybė.
Volfgangaitės biografija skleidžiasi ir labai apibrėžtoje trijų geografinių taškų – Vilniaus, Druskininkų ir Paluknio – erdvėje. Iki šiol tokiu būdu XIX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos moters biografija nebuvo analizuota. Apie visa tai šiandien laidoje kalbėsime su knygos autore, istorike, humanitarinių mokslų daktare, Lietuvos istorijos instituto vyresniąją mokslo darbuotoja Reda Griškaite.
Laidą remia spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės