Paskambinkite į studiją

Kraunasi...

Kodėl nemažėja atskirtis tarp savivaldybių?

07.14 Penktadienis 13:05
Asta Lataitytė

Tris kartus didesnis nedarbas, pašalpų gavėjų daugiau 23 kartais, o vidutinis atlyginimas mažesnis šimtais eurų – atskirtis tarp Lietuvos savivaldybių išlieka didelė, o socialiniai rodikliai gerėja netolygiai, nors apie tai jau kalbama metų metus. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė parodė, kad sunkiausiai besiverčiantys regionai turi bendrą bruožą – itin mažas, kai kuriose savivaldybėse vos kelis eurus žmogui siekiančias investicijas.

Keli faktai:
• 2016 m. vidutinis mėnesio atlyginimas „į rankas” Lietuvoje buvo 602 eurai. Skirtumai savivaldybėse buvo nuo 685 eurų „į rankas” Vilniuje iki 451 euro Šalčininkuose.
• 2016 m. šalies vidutinis nedarbo lygis buvo 8,1 proc. Skirtumai savivaldybėse buvo nuo 4,8 proc. (Elektrėnų sav.) iki 15,4 proc. (Ignalinos r. sav.).
• Vidutiniškai tiesioginių užsienio investicijų (2015 m. pabaigoje) vienam šalies gyventojui teko 4673 eurai – nuo 1 euro (Rietavo sav.) iki 16 729 eurų (Vilniaus m. sav.)
• Materialinės investicijos vienam šalies gyventojui (2015 m. pabaigoje) vidutiniškai siekė 2020 eurų. Skirtumai savivaldybėse – nuo 373 eurų (Skuodo r.) sav. iki 5344 eurų (Alytaus r. sav.).

Kurie Lietuvos rajonai yra labiau verslūs, o kurie mažiau? Kas tai lemia ir ar yra formulių, kaip iš autsaiderio tapti pirmaujančiu?

Laidoje dalyvauja Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, Kėdainių rajono savivaldybės Administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis, Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Komentarai