Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Ar tam, kad būtume konkurencingi ir modernūs, tik etnologijos mūsų vaikams ir bestinga?

2017-04-24, Pirmadienis 07:40

Rimvydas Valatka

Teatleis man į darbus skubantis Žinių radijo klausytojas, kad pirmadienio rytą pradėsiu nuo filosofo Immanuelio Kanto. Šeštadienį sukako 193-eji metai nuo filosofo gimimo – vos septyneri liko iki 200-ojo jubiliejaus.

Kuo Kantas svarbus Lietuvai? Šiaip jau Kantas turėtų būti įdomus visiems mąstantiems žmonėms. Bet esama ir specifinio artumo. Kantas gimė Karaliaučiuje ir beveik visą gyvenimą susiejo su lietuvių kultūrai svarbiu Karaliaučiaus universitetu. Būsimasis filosofas dar ir mokėsi kolegijoje, kurioje tuo metu dėstyta ir lietuvių kalba. Paskui mokytojavo Jučiuose, kur mokė ir lietuviškų bažnyčių bei mokyklų inspektorius.

Bet tikrai ne dėl to šį rytą lendu čia su Kantu. Folosofo Kanto apmąstymus apie protą skatina prisiminti Seimo kultūros komiteto pirmininkas Karbauskis, išaiškinęs, kad Lietuvos mokyklose verkiant trūksta etnologijos pamokų.

Jei sektume Kantu, tai protui reikalingi išbandymai, pratybos ir lavinimas, kad galėtų laipsniškai judėti nuo vienos įžvalgumo pakopos prie kitos. O gerai funkcionuojantis yra tik tas intelektas, kuris spindi ne tiek sąvokų gausa, kiek veikiau jų tinkamumu pažinti objektus, taigi geba ir yra įgudęs suvokti tiesą.

Tokia Kanto proto seka. Kanto gimimo dieną, Lietuvos vyriausiojo moralisto Karbauskio numesta mintis įvesti moksleiviams etnologijos pamokas verčia galvoti ne apie kantiškąją proto seką: tautinis kostiumas – ilgesni mokslo metai visiems –privaloma etnologijos pamoka.

Ar etnologijos prireikė tik tam, kad birželį moksleiviams būtų ką veikti, ar dėl kito, ne taip svarbu. Ar tam, kad būtume konkurencingi ir modernūs tik etnologijos mūsų vaikams ir bestinga?

Lietuva be etnologijos pamokų – Lietuva be ateities. Skamba makabriškai – bent jau Kanto gimimo dieną. Pats Kantas sakė, kad jis gali „įsivaizduoti moralų politiką, t.y., tokį, kuris valstybinio protingumo principus derina su morale, bet tik ne politinį moralistą, kuris pajungia moralę valstybės vyro interesams.“

Kokių tik keistenybių ir visiško nusišnekėjimo neišgirdome iš Seimo tribūnos per pusmetį. Kur pažvelgsi – ten akivarai ir akibrokštai. Baigiame prie to priprasti – lyg taip ir turėtų būti.

Taip, tikrai nėra neklystančių žmonių – ir politika jokia išimtis. Bet klaida ir niekų paistymas – juk ne tas pats?

Štai Seimo pirmininkas Pranckietis rimtu veidu pareiškė, kad „jiems ten, Seime, labai reikėtų, kad VSD padėtų suformuluoti tikslesnę užduotį.“. Kas paaiškins Seimo pirmininkui, kad demokratijoje ne saugumiečiai formuluoja politikams užduotis, o politikai kelia užduotis saugumiečiams?

Sakysite, smulkmena? Norėdami tikrai galėtume praleisti pro ausis ir pamiršti. Nors Kovo 11-osios Lietuva po 27-erių nepriklausomybės metų jau lyg ir turi teisę tikėtis aukštesnių nei pradžios mokykla politikų žinių. Na, bent jau iš Seimo pirmininko.

Tik kaip tai pamiršti, jei vienas liapsusas po kito? Tą patį trečiadienį Pranckietis po susitikimo su Prezidente paskelbė, kad „jei būtų įmanoma Pilietybės įstatyme pataisyti tą Kovo 11-ąją, kad ji išnyktų, ištirptų tiesiog“.

Ir tai tikrai nebuvo netiksli reporterių citata – ši frazė iš paties Pranckiečio lūpų skambėjo visų televizijų žiniose.

Net kai tai tik neįgudusio politikos kalbėtojo riktas, kai tokio rango politikas ištaria žodžius „ištrinti Kovo 11-ąją“, kažkas negerai Seimo daugumoje. Šiaip ar taip, bet Kovo 11-oji – ne kokia aktinidija, kurią galima būtų skiepyti, genėti, išrauti.

O kai prie viso to dar pridedi žinią, kad štai Klaipėdoje valstiečiai pradėjo leisti nemokamą laikraštį, kurio ir leidėjas, ir redaktorė priklauso Valstiečių partijai, ir kurio pirmajame puslapyje Seimo valstietis Kirkutis žada „objektyviai informuoti“ apie valstiečių inovatyvias idėjas ir reformas, kas lieka galvoti?

Vienas akibrokštas – atsitiktinumas, o kai trys, ir dar per savaitę, tai jau sistema. Partinis organas – ar tai artima ateitis iš netolimos praeities? Kai ir partija buvo viena, ir vadas vienas, ir tiesa viena.

Iš kieno pinigų? Koks skirumas, bile nemokamai. Taip buvo ir yra Kėdainiuose, taip yra Druskininkuose, daugelyje kitų savivaldybių.

Įstatymas draudžia politikams valdyti žiniasklaidą, bet politikai, įskaitant ir šalį valdančius valstiečius, į įstatymą spjauna. Bet gal tai iš tikrųjų naujas „nepriklausomas“ laikraštis, kaip skelbiasi jo tėvai valstiečia?

Paprastas testas tai patikrinti. Jei šitas laikraštis praneš apie Vyriausioji tarnybinės etikos komisijos sprendimą, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Karbauskis pažeidė kitą įstatymą – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje – kad laiku nedeklaravo, kad iš Ispanijos banko 2005 m. paėmė 770 tūkst. eurų paskolą; laiku nedeklaravo, kad Karbauskienė vadovauja įmonei „Corporation Mobiliaria del Baltico“; laiku nedeklaravo, kad iš savo įmonės Karbauskienė pirko automobilį „Porsche Cayenne Diesel II“, tada užskaitom: nepriklausomas tai laikraštis.

Ar taip ir bus? Šiam pasauly visko būna, bet partiniuose laikraščiuose to nebūna.

O tuo metu, kai Seimo pirmininkas svaičiojo apie tai, kaip iš įstatymo ištrinti Kovo 11-ąją ir kai Karbauskis su konservatorium Kubilium pažeidė tą patį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, gyvenimas Lietuvoje tekėjo sava vaga. O toje vagoje neįmanoma išvengti tik dviejų dalykų – mirties ir mokesčių.

Finansų ministras Šapoka vėl prabilo apie mūsų laukiantį dar vieną mokesčių vėzdą. Valdžia žada didinti Gyventojų pajamų mokestį nuo 15 iki 21 proc., o paskui per ilgą laiką kai kam šiek tą GPM galbūt ir sumažins.

Tai būtų dar vienas smūgis darbo jėgai, nors jos apmokestinimas ir taip didelis. Tiesa, finansų ministras sakė, kad tiek pat bus sumažinti „Sodros“ mokesčiai. Tik štai kur klausimas: ar galima tikėti finansų ministro pažadu mažinti mokesčius?

Prisimenate, kaip PVM valdžia per krizę didino? Iš pradžių laikinai padidino nuo iki 18 iki 20 proc. Po to pridėjo dar vieną procentą, ir taip su Dievo ir valdžios padėjimu, jau greit aštuoneri metai turime laikinąjį 21 proc. dydžio PVM.

O dar finansų ministras sakė, kad bus panaikinta PVM lengvata šilumai. Kas tai, jei ne mokesčių didinimas?

Bet gal čia gerai – juk ir ekonomistai pasisako prieš visokias lengvatas?Ką galima į tai atsakyti?

Pirmiausia tai, kad finansų ministras taip nieko ir nepasakė apie Karbauskio ir kitų ūkininkų ypač didelių lengvatų naikinimą – šios lengvatos liks. Antra, tai vis didėjančios lietuvių eilės Suvalkų prekybos centruose – štai kur atsakymas į šį klausimą, ar PVM lengvata yra visiškas blogis.

Anglijoje PVM išvis netaikomas duonai, pyragui ir bandelėms, mėsa ir žuviai, pienui, sviestui ir sūriui, vaisiams ir daržovėms, net kavai, arbatai ir kakavai, šaldytiems sumuštiniams ir konservams, laikraščiams, žurnalams, knygoms, kanalizacijai, vaistams, vaikų batams iki 14-os ir labdarai paaukotoms prekėms.

Visoms prekėms ir paslaugoms išvardyti triskart po dešimt minučių neužtektų. O juk dar yra lengvatinis 5 proc. tarifas elektrai, dujoms, šildymui, nuo PVM mokėjimo atleisti yra visi gydytojai ir slaugytojos, sporto ir kultūros renginiai, prekyba žeme ir pastatais.

Palyginkime su Lietuva ir atsakykime patys sau, kuri šalis tokiu atveju lietuviui atrodo geresnė – D.Britanija ar Lietuva?

Anksčiau dėl to ir apskritai dėl visko būdavo kalti žydai. Dabar gal kokie ateiviai?

Pasirodo, kad dėl viso to mūsų tautininkams ir porai vyskupų emeritų kalčiausias yra neoliberalizmas. Tas pats M.Thatcher neoliberalizmas, dėl kurio D.Britanijoje apskritai netaikomas PVM, Lietuvoje kaltas dėl to, kad valdžia net iš kūdikių maisto lupa PVM?

Įvairaus šviesumo žmonės suraitė laišką Prezidentei, kad „nuo pat nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų vykdoma neoliberali ekonominė ir socialinė politika stumia Lietuvą į demografinę ir geopolitinę aklavietę.“

Kaipgi be priešo, kuris kaltas dėl visko?

Ar taip ir yra, kaip rašo tautininkai ir eksvyskupai laiške Prezidentei?

Seimui pristatyta Vyriausybės ataskaita taip pat skelbia baisiąją naujieną, kad 29,3 proc. šalies žmonių skendi skurde. Premjeras taip pat negailėjo rūsčių žodžių, tačiau kas už jų?

O už jų yra faktas, kad net turtingoje Vokietijoje ir tokioje pat Prancūzijoje skurde gyvena net 20 proc. gyventojų. Tuo metu Lietuva lenkia Graikiją ir yra maždaug toje pat skurdo procentų linijoje kaip Portugalija ir Ispanija, net Italija. Tai iš kur ta išvada, kad Lietuvoje, kitaip nei kitur ES, nepateisinamai daug žmonių gyvena skurde? Ką kartu su tautininkais ir vyskupais emeritais nutylėjo premjeras Skvernelis?

Atmetus dešimtadalį turtingųjų, paaiškės, kad Vyriausybės ataskaitoje, kaip atkreipė dėmesį Bernardas Gailius, buvo nutylėta maždaug 60 proc. Lietuvos.

Lietuvoje niekas nenori kalbėti apie vidurinės klasės bėdas, nes tai nemadinga ir ne taip populiaru, kaip apie skurdą. Bet vidurinė klasė – kiekvienos visuomenės stuburas. Truputį kas, ir tiek ši, tiek buvusios Vyriausybės skuba nugnybti ką nors iš vidurinės klasės, sulaužyti valstybės stuburą.

Gal ir nesąmoningai, bet vis tiek kryptingai, nes stipri vidurinė klasė – rakštis partinius organus leidžiančiai valdžiai. Vidurinė klasė nepripažįsta nei tautininkų sąmokslo teorijų ir nei tautiniu kičiniu kostiumu, nei etnologija žavisi. Gal ir todėl vidurinę klasę norima paversti skurdžiais, kad tada visi populistiniai šūkavimai apie absoliutų skurdą taps kūnu.

O ko nepadarysi vardan to, kad įrodytum savo tiesą?

Komentarą parengė apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas

Prenumeruoti

Sekti laidą