Žiniasklaidos komentaras
Per pastaruosius dvejus metus į nebūtį iškeliavo dešimtys pagrindinių mokyklų. Būtent šio tipo ugdymo įstaigos Lietuvoje nyksta sparčiausiai.
Iš tiesų pagrindinės mokyklos taip ir nerado savo vietos Lietuvos švietimo sistemoje. Tauragės r. Pagramančio pagrindinė mokykla – išregistruota, Kazlų Rūdos sav. Jankų pagrindinė mokykla – išregistruota, Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla – išregistruota; Kupiškio r. Šimonių pagrindinė mokykla – išregistruota; Anykščių r. Kurklių S. Kairio pagrindinė mokykla – išregistruota; Molėtų r. Joniškio mokykla – išregistruota; Telšių r. Eigirdžių pagrindinė mokykla – išregistruota; Širvintų r. Barskūnų pagrindinė mokykla – išregistruota. Tokių išrašų dešimtys, ir visi jie gana nauji.
Dar nemažai pagrindinių mokyklų tapo kitų mokyklų skyriais ar progimnazijomis. Tarkime, progimnazija virto Raseinių V. Petkaus pagrindinė mokykla, Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla, Šveicarijos pagrindinė mokykla, Vilniaus Naujininkų mokykla, Marijampolės R. Stankevičiaus pagrindinė mokykla ir nemažai kitų. Tiesą sakant, vos per dvejus metus nunyko kone ketvirtadalis pagrindinių mokyklų.
Greičiausiai Lietuvoje nepasiteisino pats tokių mokyklų tipas. „Juk pagrindinės mokyklos yra dešimtmetės, taigi iki aštuntos klasės pabaigos vaikai jose mokosi kaip ir progimnazijose, bet vėliau prasideda problemos“, – paaiškina Ukmergės „Šilo“ progimnazijos direktorius Darius Kaplūnas.
„Pabaigę aštuntą klasę jaunuoliai, norintys ir galintys mokytis, stoja į gimnazijas, o pagrindinių mokyklų devintose ir dešimtose klasėse dažniausiai lieka tie, kurie jokių rimtesnių akademinių tikslų nebeturi, apie brandos egzaminus negalvoja ir tenori kaip nors nepersistengdami prastumti dvejus metus. Nes po to teks stoti į profesinę mokyklą arba į gimnaziją, arba eiti dirbti. Taigi daugumos pagrindinių mokyklų devintose dešimtose klasėse likdavo ir tebelieka gana daug nemotyvuotų, didesnių siekių neturinčių jaunuolių, propaguojančių nesimokymo kultūrą“, – kalba Raseinių rajono meras Andrius Bautronis.
Natūralu, tokioje aplinkoje, mokinių pasiekimai dažnai būna išties prasti. Tą patvirtina daugumos metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai. Juk jeigu dešimčių konkrečios pagrindinės mokyklos mokinių matematikos ir lietuvių kalbos įvertinimai siekia 2,5–3,5 balo iš 10, vadinasi, tokioje mokyklose tikrai nesimokoma. Į ją ateinama pavalgyti, papramogauti, pabendrauti ar tiesiog praleisti laiko. Bet pagrindinis mokyklos tikslas tarsi ir kitoks: kad vaikai mokytųsi ir ko nors išmoktų.
Dėl gana keisto savo statuso ir dėl gerųjų mokinių nutekėjimo pagrindinės mokyklos niekaip nepajėgė konkuruoti su gimnazijomis, be to, ilgainiui ir jų reputacija ėmė prastėti. O norint ją pakelti šiandien reikėtų titaniškų pastangų. Ir visos šios bėdos palietė daugybę pagrindinių mokyklų. Dar jeigu demografinės tendencijos būtų palankios ir regionuose daugėtų vaikų, gal pagrindinės mokyklos kaip nors ir būtų išlaviravusios, bet matant, kad daugybėje savivaldybių mokinių skaičius susitraukė iki minimumo (tiesą sakant, mokinių Lietuvoje per dvidešimt metų sumažėjo per pusę), nelabai stebina, kad mokyklų uždarymo vajus pirmiausia palietė silpnokas, nelabai savo vietos radusias, gana prastus rezultatus demonstruojančias mažiausias pagrindines mokyklas.
Tiesa, pagrindinių mokyklų padėtis skirtingose šalies savivaldybėse labai nevienoda: vienur jų jau nebelikę (dažniausiai didmiesčių savivaldybėse, taip pat Ignalinos, Švenčionių rajonuose), kai kur veikia po vieną, o kai kuriose savivaldybėse jų vis dar gana daug (Šilutės, Šiaulių, Šakių ar Vilkaviškio rajonuose).
Rajonų centruose šio tipo mokyklų likę jau išties mažai: po kelias vis dar gyvuoja Plungėje, Mažeikiuose, Biržuose ir Ukmergėje. O aukštus mokinių pasiekimus keletą pastarųjų metų pavyksta išlaikyti tik Plungės pagrindinėms mokykloms.
Tačiau kad ir kokia skirtinga padėtis būtų įvairiose savivaldybėse, pagrindinės mokyklos artimiausius penkerius metus ir toliau nyks sparčiausiai. Nes pastiprinimo jos negauna, o smūgių – sočiai: neatrodo, kad daug pagrindinių mokyklų sulauktų finansinės paramos per vadinamąją Tūkstantmečio mokyklų programą, o uždraudus jungtines klases 5–8 klasėse ir įvedus dar griežtesnius apribojimus klasių dydžiui, tai gali tapti paskutiniu gyvybės lašu dešimtims Lietuvos pagrindinių mokyklų.
Išlikti šansų turi labai stiprios, išskirtinės arba labai palankioje vietovėje esančios pagrindinės mokyklos. Bet nei stiprių, nei labai išskirtinių tarp jų nėra daug. Tiesa, demonstruodamos prastus rezultatus, pagrindinės mokyklos pačios kerta šaką, ant kurios sėdi. Ir kai pribręs išlikimo klausimo svarstymas, jos tikrai nesulauks daug gerbėjų ir užtarėjų palaikymo.
Kalbantis su skirtingais pašnekovais, susidarė įspūdis, kad didžioji dalis pagrindinių mokyklų išnyks, ir po 5–10 metų jų visoje Lietuvoje teliks iki 40 (po vieną rajoninėse savivaldybėse). Jos bus paliktos tam, kad tie vaikai, kurie nenori nei į gimnaziją, nei į profesinę mokyklą arba kurie turi specialiųjų poreikių, turėtų kur mokytis iki 16 metų (nes mokymasis iki 16 metų yra privalomas).
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės