Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Vienos institucijos savo įvaizdį pagerino kelis kartus, o kitoms tai niekaip nepavyksta

2025-05-01, Ketvirtadienis 06:50

Gintaras Sarafinas

Nagrinėjant pastarųjų 25-erių metų Lietuvos gyventojų sociologinių apklausų rezultatus galima pamatyti neįtikėtinų virsmų. Pasitikėjimas kai kuriomis institucijomis smuko kartais, bet kai kuriomis stipriai išaugo.

Pirmiausia gal vertėtų aptarti tas, kuriomis žmonės nelinkę pasitikėti. Kaip liudija sociologinių tyrimų bendrovės „Vilmorus“ apklausų rezultatai, nuo 1998 metų iki dabar, taigi daugiau nei per 25-erius metus,

didžiausias nepasitikėjimas buvo ir yra politinėmis institucijomis. Tarkime, 1998 m. pasitikinčiųjų Seimu buvo 17 proc., tiek pat pasitikinčiųjų Seimu tebėra ir dabar. Bet pagal pasitikėjimą ši institucija antra nuo galo. Panašus vaizdas ir su Vyriausybe kaip institucija: prieš dvidešimt penkerius metus ja pasitikėjo 30 proc. apklaustųjų, o dabar – mažiau nei 26 procentai. Ką jau kalbėti apie partijas, kuriomis tiek anksčiau, tiek dabar pasitiki mažiau nei dešimt procentų apklaustųjų.

Postipriai pakito ir pasitikėjimas Prezidento institucija – kadaise jis siekdavo net 84 proc. pasitikinčiųjų, o paskutinis „Vilmorus“ sociologinis tyrimas atskleidžia, kad dabar pasitikinčiųjų Prezidentūra mažiau nei 43 procentai.

Iš tikro pasitikėjimui politinėmis institucijomis daug įtakos turi skandalai, o pastaraisiais mėnesiais jų mūsų politinėje padangėje apsčiai.

Liūdna, bet labai stipriai smuko ir pasitikėjimas Lietuvos žiniasklaida: kadaise jis siekdavo 80 proc., prieš dvidešimt penkerius metus - 66 procentus, o dabar – tik 32 proc. Taigi pasitikėjimas smuko pustrečio karto, be to, panašu, kad žiniasklaida Lietuvoje prarado ir moralinio autoriteto pozicijas bei „paprastų žmonių“ gynėjos vardą.

Blogiausia yra tai, kad Lietuvoje linkstama susitaikyti su menku pasitikėjimu atskiromis institucijomis. Ir tai pasakytina tiek apie politines institucijas, tiek apie žiniasklaidą. Pasitikėjimas jomis mažėja, arba nuolat yra žemas, tačiau ar nuo to, kas keičiasi? Regis, ne. O juk 1991 m. Aukščiausiąją Tarybą palankiai vertino net 52 proc. žmonių.

Gali atrodyti, kad nieko čia nebepakeisi. Bet daug ką galima pakeisti ir tą liudija pasitikėjimas jau kitomis institucijomis, tiksliau, to pasitikėjimo augimas.

Taigi, per pastaruosius dvidešimt penkerius metus pasitikėjimas „Sodra“, kariuomene, pasieniečiais, taip pat ir teismais ar policija stipriai išaugo. Ką jau kalbėti apie ugniagesius, pasitikėjimas kuriais, visada buvo aukštas ir dabar siekia daugiau nei 90 proc.

Tačiau pasitikėjimas teismais, policija, „Sodra“ kažkada buvo itin žemas, bet jis išaugo. Štai pasitikinčiųjų teismais prieš 25 metus tebuvo vos 16 proc., o dabar yra arti 28 procentų. Tiesiog stulbinamai išaugo pasitikėjimas policija: pavyzdžiui, 1998-aisiais ja pasitikėjo tik 17 proc. apklaustųjų, o dabar net 66,6 proc. Taigi pasitikinčiųjų padaugėjo kone keturis kartus. Ir mes jau susilyginome su ES senbuvių standartais, kuriose policija kaip tik ir pasitiki du trečdaliai, o nepasitiki trečdalis gyventojų.

Reikšmingai, tiksliau dvigubai, išaugo ir pasitikinčiųjų kariuomene skaičius – prieš dvidešimt penkerius metus ja pasitikėjo 30 proc., o dabar jau 60 procentų.

Gana didelį Lietuvos gyventojų pasitikėjimą turi ir bažnyčia, ir pasieniečiai, ir švietimas, ir sveikatos apsauga, ir net muitinė. Panašu, kad tam didelės įtakos turi tai, kad šios institucijos yra apolitiškos.

Per pastaruosius dvidešimt penkerius metus stipriai išaugo ir pasitikėjimas „Sodra“ (dabar ja pasitiki 53,5 proc., o nepasitiki 14,8 proc. apklaustųjų). Tam didelės įtakos turėjo, kad pati „Sodra“ neatpažįstamai pasikeitė: nebėra skandalų, visiškai pasikeitė „Sodros“ darbuotojų bendravimas su klientais, pensijos nebevėluoja, ženkliai sumažėjo kritikos žiniasklaidoje, institucijos veikla perėjo į visiškai kitokį kokybės lygmenį.

Kokią išvadą galima daryti iš visų šių duomenų ir pavyzdžių? O gi tokią, kad kai institucija apsivalo, kai sumažėja su ja susijusių skandalų, kai institucija dirba skaidriai ir efektyviai, kai ji siekia visuomenės pasitikėjimo augimo, tai taip ir įvyksta. Jeigu tai pavyko Lietuvos policijai, kariuomenei, pasieniečiams ar „Sodrai“, tai gali pavykti ir visoms kitoms institucijoms, pasitikėjimas kuriomis dabar yra menkas.

Priminsiu, kad didžiausiu nepasitikinčiųjų nuošimčiu dabar išsiskiria partijos, Seimas, Vyriausybė, žiniasklaida, teismai ir bankai.

Komentarą rengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Sekti laidą