Valstybės finansavimą šiemet gaus 2,2 tūkst. studentų daugiau nei pernai
Lietuvos kolegijoms šių metų stojamieji bus kitokie, mat bent valstybinėms šioms aukštosioms neuniversitetinėms mokykloms ženkliai padidintas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius. „Visi šiemet mokyklas baigsiantys jaunuoliai, kurie išlaikys 3 brandos egzaminus: mokyklinį arba valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros bei valstybinį matematikos brandos egzaminą ne mažesniu įverčiu nei 25 balai, taip pat valstybinį užsienio kalbos egzaminą ir įveiks 2 balų stojamąją kartelę, iškeltą kolegijų studentams, turi šansą studijuoti nemokamai. Ypač jeigu jie rinksis tas studijų kryptis, kurios įvardintos kaip prioritetinės“, – pažymi LAMA BPO prezidentas prof. Pranas Žiliukas.
O prioritetinėmis laikomos inžinerinių, technologinių mokslų srities, fizinių bei agrarinių mokslų sričių kryptys. Numatoma, kad valstybės finansavimą šiemet gaus apie 16,7 tūkst. universitetų ir kolegijų bakalauro studijų studentų, tai 2,2 tūkst. daugiau nei pernai.
Tiesa, iki šiol technologinės krypties studijas Lietuvoje rinkdavosi mažai jaunuolių ir iš esmės visi, kurie atitikdavo reikalavimų minimumą, tai yra įveikdavo numatytą stojamojo balo kartelę ir išlaikydavo reikalingus egzaminus, studijų finansavimą gaudavo.
Beje, tie, kurie pasirinks įvairias inžinerinės, technologinės krypties studijas, ne tik gali tikėtis nemokamų studijų, bet ir garantuotos darbo vietos“, – pabrėžia Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktoriaus pavaduotoja Anna Limanovskaja.
Šiuo metu įvairių krypčių inžinieriai, kaip sakoma, ant bangos. Pavyzdžiui, absoliuti dauguma technologinių, inžinerinių profesijų paskutinių kursų kolegijų studentai jau dirba, o tie, kurie dar nedirba, baigiamųjų darbų gynimosi metu paprastai sulaukia pačių komisijos narių siūlymų įsidarbinti. Ir tie siūlymai nėra šiaip darbeliai. Siūlomos iš tiesų geros pozicijos pažangias technologijas vystančiose įmonėse, na ir atlyginimai tikrai geri.
O štai Panevėžio kolegijos direktorius dr. Gediminas Sargūnas antrina, kad inžinierių poreikis yra toks didelis, kad jų kolegija jau susiaurino socialinių mokslų sričių studijų programų asortimentą ir persiorientavo į tarpsritines bei tarpkryptines studijas. Iki šiol Panevėžio kolegija rengdavo ne tik būsimus inžinierius ir biomedicinos srities darbuotojus, kurie puikiai įsidarbindavo, bet ir kitų sričių, tačiau darbdaviai pareiškė, kad vadybininkų, verslo administratorių, rinkodarininkų rinka prisotinta, jiems reikalingi nebent tokie vadybininkai, kurie išmano dar ir inžineriją arba biomediciną. Tad, reaguodami į vietos verslo poreikius, nuo grynųjų vadybininkų rengimo Panevėžio kolegija pereina prie vadybininkų, išmanančių technologijas arba biomediciną rengimo. Panašiai elgasi ir Šiaulių valstybinė kolegija bei Utenos kolegija.
Tiesa, yra vienas „bet“, kuris kolegijų vadovams, ypač regionuose, kelia klausimą: ar pavyks šiųmečiams abiturientams (kurie rinksis vadinamąsias prioritetines studijas) įveikti valstybinio matematikos brandos egzamino kartelę – 25 balus. O ją reikia įveikti, nesvarbu, ar jaunuolis pretenduoja į valstybės finansuojamą ar nefinansuojamą studijų vietą. Tiesa, stosiantiems į humanitarines studijų sritis matematikos egzaminą užteks išlaikyti 16 balų įverčiu.
Jau aišku, kad bent jau Panevėžio regione abiturientų skaičius iki 2021 m. ženkliai nekis, vadinasi, stojančiųjų į Panevėžio kolegiją skaičius bus panašus. Tik neramu, kiek jų įveiks palyginti su pernai metais gerokai kilstelėtą matematikos brandos egzamino kartelę. Kolegijos mato, kad mokyklos turi rimtų matematikos mokymo bėdų. Ir ne tik matematikos, bet ir fizikos bei kitų kietųjų disciplinų. Absoliuti dauguma Lietuvos kolegijų pirmakursiams rengia išlyginamuosius matematikos bei fizikos mokymo kursus.
Priminsime, kad šiuo metu Lietuvoje veikia 21 kolegija. Ir nemaža jų dalis išgyvena didelį nerimą ir nežinią dėl ateities. Nes daugelį jų paveikė gana juodos demografinės tendencijos Lietuvoje. Be to, šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijoje svarstoma, koks studentų skaičius turėtų būti valstybinėse kolegijose, kad jos veiktų rentabiliai. Ir vis dažniau apsistojama ties štai tokiu – ne mažiau nei 800 studentų. Mat šis skaičius buvo įvardintas kaip rentabilumo rodiklis, kai 2000 m. buvo jungiamos aukštesniosios mokyklos ir steigiamos kolegijos.
„Didmiesčių kolegijoms šis reikalavimas įtampos nekelia, bet regionuose ne visos jau dabar peržengia 800 studentų ribą, – atkreipia dėmesį G. Sargūnas. – Kita vertus, iš tiesų, kai mažėja studentų, mažėja ir finansavimas, o jei mažėja finansvimas, tada mažėja ir dėstytojų atlyginimai, o tai turi tiesioginės įtakos studentų parengimo kokybei.“
Šiuo metu kritinis studentų skaičius yra Marijampolės kolegijoje. Tiesa, po šių metų stojamųjų galbūt situacija ir pasikeis.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės