Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Tėvai Lietuvoje savo vaikams kasdien skiria vidutiniškai po 2-3 valandas

03.30 Antradienis 06:45
Gintaras Sarafinas

Naujausi sociologiniai tyrimai atskleidžia visai šviesų dabartinio Lietuvos jaunimo portretą. Turime tikrai daug motyvuotų, besistengiančių, daug besimokančių ir žinančių, ko nori, jaunų žmonių. Nors suaugusieji ir mėgsta papriekaištauti, pakritikuoti, bet jeigu penktadalis dvyliktokų kasdien po pamokų mokosi po 1–2 val., o trečdalis – daugiau nei po dvi valandas, vadinasi, jaunimas gana motyvuotas ir atsakingas. Iš tikro tai, kad mokosi minimaliai, patvirtina tik 17 proc. gimnazistų.

Svarbu ir tai, kad jauni žmonės jaučia ir vertina išsilavinimo svarbą. Daugiau nei pusė moksleivių sutinka su teiginiu, kad jiems svarbu įgyti aukštąjį išsimokslinimą ir tik kas septintas mokinys aukštojo mokslo butinybės nesureikšmina. Be to, daug vyresnių klasių mokinių turi nusimatę išties rimtus tikslus ateičiai ir jų siekia.

Populiariausias moksleivių planuojamas pasirinkimas baigus dvylika klasių, yra studijos Lietuvos universitetuose (to ketina siekti per 40 proc. gimnazistų). Antroje vietoje pagal populiarumą – studijos kolegijose Lietuvoje (tokių ketinimų turi per 18 proc. gimnazistų), trečioje vietoje – studijos užsienio universitetuose (tai planuoja 11 proc. dvyliktokų ir 24 proc. dešimtokų).

Tai paaiškėjo iš Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA tyrimo ir bendrovės „Factus Dominus“ atliktų dešimtokų ir dvyliktokų sociologinių apklausų.

Tiesa, šio laikmečio jaunuoliams nėra lengva, nes galimybių daug, o pagalbos mažai. Iš tiesų apsispręsti dėl ateities mokiniai dažnu atveju paliekami vieni. Mat profesinis orientavimas ir ugdymas karjerai Lietuvoje šiandien yra ištiktas komos ir tik kai kuriose pavienėse mokyklose – leisgyvis. Vos ketvirtadalis dvyliktokų teigia, kad jiems šiek tiek padėjo mokykloje vykdytas profesinis orientavimas.

Mūsų valstybė profesiniam orientavimui dėmesio, resursų ir finansų skiria minimaliai, taigi jis praktiškai niekinis. Todėl pernelyg daug jaunuolių profesiją ir studijas renkasi neatsakingai, taip pat daug jų žalio supratimo neturi, ką veiks baigę studijas. Ir tai turi neigiamų pasekmių tiek jiems, tiek ir valstybei.

Tiesa, yra ir gerų poslinkių: anksčiau daugybei jaunų žmonių renkantis profesiją ir studijų vietą didžiausios įtakos turėdavo draugai ir bendraamžiai, o dabar jaunuoliams svarbesnė tampa tėvų ir artimiausių žmonių nuomonė bei patarimai. Ir ypač pozityvu tai, kad dažnai tiek mokiniai, tiek ir jų tėvai vadovaujasi nuostata, kad svarbiau įgyti širdžiai mielą, patinkančią profesiją. Taip teigia daugiau nei pusė (57 proc.) dvyliktokų ir tokia pat dalis dešimtokų. Priešingą požiūrį – jog svarbiau materialinę gerovę užtikrinantis, o ne širdžiai mielas darbas – nurodė 25 proc. dvyliktokų ir 29 proc. dešimtokų. Tėvai taip pat yra labiau linkę stoti patinkančio darbo pusėn – apie du trečdalius jų pasisako, kad tai svarbiau negu gerai apmokamas darbas.

Beje, tėvų indėlis jaunimui siekiant savo tikslų apskritai atrodo visai neblogai. Anksčiau buvo įprasta remtis ir baisėtis tyrimų rezultatais, esą tipiški tėvai savo atžalai dėmesio skiria vos 7 minutes per parą. Tačiau, paklausus pačių mokinių, paaiškėjo, kad jie tikrai gauna kur kas daugiau tėvų laiko – vidutiniškai po dvi valandas darbo dienomis ir po tris valandas savaitgaliais. Ir tai tikrai pozityvu. Be to, apklaustų dešimtokų ir dvyliktokų vertinimu, tėvai tikrai domisi jų mokymosi rezultatais ir pasiekimais. Savo vaikų pasiekimais nesidomi tik 10 proc. tėvų, o domisi – daugiau nei 80 proc.

Iš aptariamo tyrimo sužinome ir šeimų požiūrį į naudojimąsi korepetitorių paslaugomis. Taigi, poreikį korepetitorių paslaugoms turi 50 proc. apklaustų moksleivių, o jų paslaugomis naudojasi 30 proc. dvyliktokų bei 20 proc. dešimtokų. Dažniau korepetitorių paslaugomis naudojasi dvyliktokai, gyvenantys didmiesčiuose (37 proc., kai tarp kaimo tipo vietovėse gyvenančių dvyliktokų papildomai mokosi tik 16 proc.), taip pat labiau pasiturinčių šeimų atžalos (36 proc.). Be noro geriau pasiruošti egzaminams ar gauti geresnius metinius trimestro pažymius, tarp dažniausiai nurodomų naudojimosi korepetitorių paslaugomis priežasčių yra ir nepakankamas dalyko išdėstymas mokykloje.

 Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai