Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Stipriai keičiasi lietuvių stojimo į užsienio aukštąsias mokyklas tendencijos

2022-05-26, Ketvirtadienis 03:00
Gintaras Sarafinas

Vos 800 abiturientų praėjusiais metais rinkosi studijas užsienio šalių aukštosiose mokyklose. Tai rodo šalies gimnazijų vadovų apklausa.

Tiesa, reikšminga dalis abiturientų, įstojusių į užsienio šalių universitetus ir koledžus, dėl COVID-19 pandemijos pirmą pusmetį praleido ne pasirinktose Alma Mater, o Lietuvoje – jie mokėsi nuotoliniu būdu.

Priminsime, kad iki pandemijos į užsienį studijuoti išvykdavo apie 2,2–2,3 tūkst. mūsų šalies abiturientų.

Studijų užsienyje konsultantai pastebi, kad paskelbus pandemijos pabaigą studijų užsienyje rinka vėl atkuto.

„Be to, prasidėjus karui Ukrainoje kai kurios turtingos šeimos pradėjo domėtis studijomis Pietų Europos universitetuose: Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Gimnazijas baigiančius vaikus jie nori išsiųsti iš regiono, kuriame, tėvų nuomone, nėra saugu“, – paaiškina Paulius Jakuitis, edukacinės bendrovės „Kalba“ studijų užsienyje vadovas.

„Iš tiesų, tik prasidėjus karui Ukrainoje, net keletas mūsų gimnazijos mokinių šeimų prisipažino išvykstančios kuriam laikui gyventi į užsienį. Tarp jų yra ir abiturientų“, – priduria Kauno jėzuitų gimnazijos vadovybė.

Tiesa, Lietuvos regionų gimnazijų vadovai teigia, kad šiemet į užsienio šalių aukštąsias mokyklas stos galbūt ir kiek daugiau jaunuolių nei pernai, bet tikrai mažiau nei prieš trejus metus.

„Jungtinei Karalystei išstojus iš ES ir pasikeitus stojimo į jos aukštąsias mokyklas tvarkai, studijų šalimi Nr. 1 tapo Nyderlandai“, – paaiškina ekspertė Žaneta Savickienė.

Tai lemia platus studijų programų anglų kalba asortimentas ir santykinai nedidelė studijų kaina Nyderlandų aukštosiose mokyklose.

Tiesa, didžiausia problema norintiems vykti studijuoti į Nyderlandus – būsto stygius. Kad susirastum būstą Olandijoje, paieška reikia užsiimti gana anksti. Jau gegužę, ar vėliausiai birželį, dauguma ketinančiųjų studijuoti šioje šalyje pasirašo būsto nuomos sutartis.

Bent du Nyderlandų universitetai jau kalba apie reikalavimą visiems pakviestiesiems studijuoti iki rugpjūčio pradžios susirasti būstą. Kitu atveju jų pakvietimas bus anuliuotas. Mat universitetai patiria nemažų praradimų, kai pakviečia jaunuolius studijuoti, o šie, neturėdami kur gyventi, rugpjūčio gale ar net rugsėjį pareiškia studijuoti nebeatvyksiantys.

Antra pagal patrauklumą studijų užsienyje šalis yra Danija.

„Bet kadangi Danija sumažino studijų anglų kalba pasiūlą, tai jau netrukus ją iš patraukliausių lietuviams užsienio šalių sąrašo gali išstumti Airija“, – įžvalgomis dalijasi Paulius Jakuitis.

Mat Airijoje studijų kaina tesiekia 3,5 tūkst. eurų per metus, o pragyvenimo kaštai tokie patys kaip ir kitose šalyse.

Tiesa, kol kas Airijos universitetai neturi europiečiams skirtos atskiros priėmimo sistemos. Kitaip tariant, visiems tarptautiniams studentams jie rengia bendrą priėmimą. O tai apsunkina stojimo galimybes. Ypač jei stojama individualiai.

Kita šalis, kuria jau pernai pradėjo labiau domėtis tiek Lietuvos, tiek kitų Europos šalių abiturientai, – Vokietija. Daugybė socialinių mokslų srities programų Vokietijoje yra dėstomos ne tik vokiškai, bet ir angliškai. Tiesa, norintieji studijuoti elitines studijų programas, tokias kaip medicina, odontologija, veterinarija, inžinerija, turi mokėti vokiečių kalbą.

P. Jakuitis apibendrina, kad po „Brexito“ tiek lietuviai, tiek kitų šalių abiturientai savo studijoms atranda vis daugiau iki tol susidomėjimo tarsi ir nekėlusių šalių: „Anksčiau tarp Lietuvos abiturientų dominavo 3–4 studijų kryptys, o dabar yra apie 13-15. Kai kurios jų, kaip antai Kipras, Graikija, iki tol buvo labiau egzotika. Bet šiandien, kai po „Brexito“ į jas savo filialus perkėlė ir kai kurie JK universitetai, daugeliui jos tapo patrauklios. Ypač dėl to, kad visi bakalaurantai, studijuojantys JK filialuose kitose šalyse, pusę metų gali studijuoti motininiuose universitetuose Didžiojoje Britanijoje.

Pabaigoje svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad tarp Lietuvos abiturientų pradeda populiarėti ir dar viena studijų užsienyje „kryptis“ – tai nuotolinės studijos bet kurioje užsienio šalyje, kur vykdomos online studijos. Šito iki pandemijos nebuvo. Dabar tai jau tampa nauju reiškiniu.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai