Skirtumai didėja ir toliau didės
Skirtumai tarp motyvuotų ir nemotyvuotų, pažangių ir nepažangių mokinių skaičiuojami kartais, praraja tarp gerųjų ir prastųjų mokyklų taip pat matuojama kartais, na ir pažangiosios savivaldybės autsaideres lenkia vėlgi kartais. Ir tų liūdnų tendencijų visai neveikia mūsų politikų plepalai, esą netolygumai švietime turėtų mažėti. Jie be atvangos auga.
Ir tai labai liūdina. Faktas, kad Lietuvoje žmogaus gimimo, vaikystės ir paauglystės gyvenamoji vieta gali tapti lemtinga, turėti didžiulės įtakos jo ateičiai, nuteikia niūriems apmąstymams. Jei jis dvylika metų mokosi vegetuojančioje savivaldybėje, kurios atsiliekančios mokyklos suteikia tik žinių minimumą ir prastai parengia egzaminams, tai jo galimybės, šansai įstoti į norimą aukštąją, į pasirinktą studijų programą, įgyti svajonių profesiją stipriai susitraukia ir tampa keleriopai mažesni nei jo bendraamžių iš stiprių mokyklų, iš savivaldybių, kur švietimo lygis aukštas. O tai vėliau, žinoma, atsiliepia jaunuolių ateičiai.
Svarbu ir tai, kad vienos savivaldybės deda dideles pastangas ir bent švietimo srityje nuosekliai kyla aukštyn, dar kitos ir taip yra aukštai, tad joms tereikia tas pozicijas išlaikyti, bet yra ir tokių, kurios nepaliaujamai krinta žemyn arba jau priprato prie tūnojimo dugne.
Pradžioje vertėtų aptarti kylančiąsias: taigi per metus labiausiai savo pasiekimus švietimo srityje pagerino Raseinių, Kaišiadorių, Širvintų, Anykščių ir Šalčininkų rajonų savivaldybės. Per penkerius metus į viršų aukščiausiai palypėjo Akmenės, Šilalės, Biržų ir jau minėtos Širvintų, Raseinių bei Šalčininkų r. savivaldybės. O dar viena grupė savivaldybių solidžiai atrodo jau kelerius metus iš eilės: tai Kauno miesto, Vilniaus miesto, Palangos, Marijampolės, Mažeikių r. ir Jonavos r. savivaldybės.
Tačiau šalia paminėtųjų turime ir tokių, kurių rezultatai ir mokinių pasiekimai prastėja. Žvelgiant į laikotarpį nuo 2014 iki 2019 m., tarp tokių atsiduria Zarasų, Telšių, Šakių ir, kas iš tiesų keista, Šiaulių bei Panevėžio miestų savivaldybės. Na, ir paskutinė grupė – tai tos, kurios metų metais patogiai smakso apačioje. Jų vadovai ir atstovai yra sugalvoję dešimtis argumentų, kodėl pakilti neįmanoma ir kodėl jų mokiniai tiesiog negali įgyti įvairių disciplinų pagrindų. Tai Skuodo r., Kazlų Rūdos, Vilniaus r. ir Šiaulių r. savivaldybės.
Kad tai nėra išsigalvojimas, vieną savivaldybę, tarkime, Skuodo, panagrinėsiu detaliau. Taigi, 2019 m. joje buvo kiek daugiau nei 100 abiturientų. Matematikos mokymas šiame regione visiškai šlubuoja: tik procentas iš laikiusiųjų gavo 86–100 balų įvertinimus, dar 18,37 proc. buvo įvertinti 36–85 balais iš 100, o visi likę daugiau nei 80 proc. gavo mažiau nei 35 balus iš 100 arba egzamino apskritai neišlaikė. Dar niūresnis vaizdas dėl pasirenkamųjų egzaminų. Juos paprastai renkasi jaunuoliai, kurie mano tuos dalykus mokantys, bet Skuode taip tikrai nėra: 87,5 proc. laikiusiųjų informatikos egzaminą gavo mažiau nei 35 balus arba egzamino tiesiog neišlaikė. Nežinia, ar gali būti blogiau, nei manyti, kad moki, bet iš tikro apie tą sritį neturėti jokio supratimo. Lygiai tas pats Skuodo r. savivaldybėje yra ir su chemijos, ir su fizikos mokymu, tiksliau, nemokymu. Rezultatai tiesiog apgailėtini. Palyginti su kitomis savivaldybėmis, prastai skuodiškiai išmokomi ir biologijos. Iš tikro į šią savivaldybę būtina nedelsiant siųsti pagalbos desantą, nes tai ne vienerių metų problema. Tiesa, pagalbos reikia ne tik Skuodui, bet ir Kazlų Rūdai, Neringai ir Kalvarijai. Dar kitoms savivaldybėms pagalba praverstų sustiprinant kai kurių disciplinų mokymą. Nes skirtumai tarp savivaldybių tiesiog neįtikėtini. Ir tai dažnu atveju nulemia 1–3 mokytojai. Vėl konkretūs pavyzdžiai. Regis, Anykščiuose darbuojasi puikios informatikos mokytojos, nes šioje savivaldybėje šį egzaminą gerai ir puikiai pernai išlaikė 89 proc. laikiusiųjų. Palangai, akivaizdu, pasisekė su fizikos mokytojomis: čia šį egzaminą gerai ar puikiai išlaikė visi laikiusieji. O štai molėtiškiai iki žemės lenktis turėtų savo biologijos mokytojoms, nes jos išmoko tikrai gerai. Ir tokių pavyzdžių dešimtys.
Bet būna ir visai kitaip. Kai kuriems mokytojams savo dalyko nepavyksta išmokyti nė vieno mokinio arba vos vieną kitą. Ir tiek savivaldybės, tiek jų švietimo skyriai tai puikiausiai žino. Pavyzdžiui, Kalvarijoje labai šlubuoja lietuvių kalbos mokymas ir išmokymas, Kelmės ir Radviliškio rajonuose – matematikos, Pagėgiuose – informatikos, Kupiškio ir Rietavo – biologijos, Druskininkuose ir Radviliškyje – chemijos, Alytaus rajone ir Trakuose – fizikos, Prienuose – istorijos, o Jurbarke – geografijos. Bet kitų savivaldybių pavyzdžiai liudija, kad ir šiais laikais vaikus vis dėlto galima išmokyti visko.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės