Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Skirtingi požiūriai

11.11 Ketvirtadienis 07:07
Gintaras Sarafinas

Lyginant skirtingus duomenis, galima pastebėti, kad Lietuva išsiskiria kaip valstybė, kurioje jaunuolių interesai stipriai skiriasi nuo darbdavių poreikių.

Kodėl mūsų valstybė, jos institucijos ir politikai tiesiai šviesiai nepaskelbia, kurios profesijos yra perspektyvios, o kurios – ne? – tokį klausimą gimnazijose dažnai galima išgirsti iš mokinių ir jų tėvų lūpų.

Tiesiogiai to padaryti ar pasakyti negali nei valstybė, nei politikai, nes tai geriau žino darbdaviai, be to, gyvenimas dabar taip sparčiai keičiasi, kad niekas nenori apsikvailinti dalindamas nevykusias prognozes, tačiau tarp eilučių Lietuvoje informacijos apie perspektyvias ir neperspektyvias profesijas pateikiama tikrai daug.

Mūsų valstybės politikai ir švietimo specialistai gana dažnai ir per visur kur tik gali, skelbia, kad Lietuvoje per daug socialinių ir huminatarinių mokslų atstovų ir per mažai jaunuolių renkasi technologijų, inžinerijos, gamtos mokslų, pedagogikos ar žemės ūkio studijas.

Tarkime, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė atvirai kalba, kad Lietuvoje turime daug socialinių mokslų atstovų ir didelė dalis jų dirba aukštojo mokslo kvalifikacijos nereikalaujantį darbą.

Beje, pagal EBPO statistiką matyti, kad verslo ir administravimo bei teisės absolventai Lietuvoje sudaro 27,2 proc. visų absolventų. Tai yra vienas aukščiausių rodiklių tarp EBPO šalių. Pavyzdžiui, Austrijoje šie absolventai sudaro 16,3 proc., Pietų Korėjoje – 16,2 proc. Švedijoje – 13,5 proc. visų absolventų.

Taigi pranešimas apie socialinių mokslų studijas ir perspektyvas gana tiesmukas. Kartais jaunuoliams nelabai suprantama, kas stovi už burtažodžio „socialiniai mokslai“. Šią paslapties skraistę galima nesunkiai praskleisti – tai tokios studijų programos: teisė, vadyba, verslas, finansai, politologija, viešasis administravimas, komunikacija, ryšiai su visuomene, sociologija, informacijos valdymas, kūrybinės industrijos, pramogų industrijos ir pan. Paprastais žodžiais tariant, visų šių specialistų Lietuvoje smarkiai per daug.

O ką mūsų politikai komunikuoja apie kitas studijų sritis? Na, ir vėlgi jie pasitelkia lyginamąją statistiką: gamtos mokslus, matematiką, statistiką Lietuvoje baigia apie 3,4 proc. absolventų, o štai Jungtinėje Karalystėje – 17 proc., Prancūzijoje – 10,1 proc., JAV – 9,9, Kanadoje – 9,8, Airijoje, Austrijoje – po 9 proc.

Negailestinga ir kita statistika: pavyzdžiui, įsidarbina 84 proc. baigusiųjų universitetines matematikos arba informatikos studijas, 86 proc. jų – aukštos kvalifikacijos darbuose. Vidutinės jų pajamos siekia 1814 eurų. Tuo tarpu 73 proc. universitetuose baigusiųjų socialinius mokslus įsidarbina, tačiau tik 55 proc. dirba darbą, kuriam reikalingas aukštasis išsilavinimas, ir tik 40 proc. dirba pagal įgytą profesiją, o vidutinės jų pajamos siekia 1211 eurų.

Ką skelbia kitos valstybės institucijos? Štai Vyriausybės strateginės analizės centras STRATA informuoja, kad Lietuvoje trūksta ir, aišku, ateityje trūks skirtingos specializacijos gydytojų, farmakologų, slaugytojų, socialinių darbuotojų, taip pat pradinių klasių mokytojų, anglų kalbos, matematikos, chemijos, fizikos, informatikos mokytojų.

Organizacija „Investuok Lietuvoje“ priduria, kad kitos srities – informacinių ir ryšių technologijų – specialistų, taip pat inžinerinės pramonės specialistų trūkumas mūsų šalyje matuojamas jau tūkstančiais. Nors jiems siūlomi išties aukšti atlyginimai.

Užimtumo tarnyba tarsi viską apibendrina ir tvirtina, kad dideles įsidarbinimo galimybes turi ir artimiausioje ateityje turės šių profesijų atstovai: automatikos inžinieriai, elektronikos inžinieriai, elektros inžinieriai, mechanikos inžinieriai, statybos inžinieriai, technologijų ir gamybos inžinieriai, gamybos darbų meistrai, technologai, programinės įrangos kūrėjai, taikomųjų programų kūrėjai, kompiuterijos inžinieriai, sistemų analitikai, pradinių klasių mokytojai, specialiųjų poreikių mokinių mokytojai, vidurinio ugdymo mokytojai, bendrosios praktikos gydytojai, gydytojai specialistai, gydytojai odontologai, slaugos specialistai (iš esmės tai trys plačios sritys: technologijų ir inžinerijos, medicinos ir švietimo).

Taigi apie perspektyvias ir neperspektyvias profesijas daugelyje valstybės institucijų kalbama jau nebevyniojant žodžių į vatą. O kokią žinią apie profesijas, jų perspektyvas ir apskritai apie savo įmonių poreikius siunčia darbdaviai? Na, jie galbūt mažiau girdimi nei valstybės institucijos, bet jeigu jų kas klausia, visada atvirai pasako, kokių profesijų atstovų ieško, kurių neranda, o kurių neieško, bet jie patys siūlosi.

Visų pirma jie akcentuoja, kad Lietuvos jaunuoliai žino išties mažai profesijų – po keliasdešimt. Nors šiaip profesijos skaičiuojamos tūkstančiais. Visų antra, verslininkų nuomone, labai mažai mokinių kreipia dėmesį į darbdavių raginimus, kvietimus ir pateikiamus skaičius, dauguma jaunuolių mano, kad jie patys geriausiai žino, kokių profesijų atstovų reikia Lietuvos rinkai.

Panašu, kad tai ir yra atsakymas, kodėl jaunuolių interesai stipriai skiriasi nuo darbdavių poreikių.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai