Silpnoms mokykloms tiesiama pagalbos ranka
Nors švietimo bendruomenė konkuliuoja ir piktinasi jau pusantro mėnesio, tačiau šį kartą norėtųsi pasidalinti viena gera naujiena – per 190 Lietuvos mokyklų sulauks finansinės paramos. Ir ji leis kilstelėti kokybę.
Iš tiesų lyginant Lietuvos ir Skandinavijos šalių mokyklas galima pastebėti, kad Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, taip pat ir Danijoje visų mokyklų lygis gana panašus, o mūsų šalyje skirtumai tarp mokyklų pernelyg dideli. Įvairios analizės rodo, kad netolygumai tarp savivaldybių, jų pačių viduje tarp skirtingų mokyklų yra akivaizdūs, o atskirtis tarp mokyklų, tarp mokinių pasiekimų auga. Mūsų vyresnių klasių mokinių matematikos, gamtos mokslų pasiekimai žemesni nei daugelio šalių, žemesni už EBPO vidurkį. Nerimą kelia ir tai, kad daug mokinių mokyklose jaučiasi prastai.
Kitoms išsivysčiusioms šalims pavyko suvienodinti mokyklų lygį ir kilstelėti mokinių pasiekimus. Labiausiai pasiteisino konkrečios pagalbos (taip pat ir finansinės) suteikimas atsiliekančioms arba silpnesnėms mokykloms. Šis metodas išbandytas Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje, Danijoje, Prancūzijoje. Ir rezultatai akivaizdūs. Jie yra geri.
Todėl ir Lietuva nusprendė žengti šiuo keliu. Būtent šiam tikslui įgyvendinti ir startuoja vadinamasis kokybės krepšelis. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyriaus vedėjo Alvydo Puodžiuko, per 190 bendrojo ugdymo mokyklų jau netrukus – nuo 2019 m. pradžios – turėtų gauti tikslines valstybės lėšas ugdymo kokybei kelti. Projektui finansuoti iš ES struktūrinių fondų 2 metams numatoma skirti per 24 mln. eurų. Šios lėšos daugiausia bus skiriamos 5–8 klasių mokinių pasiekimams gerinti: konsultacijoms ir kitai mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai keisti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai organizuoti, taip pat mokytojų kvalifikacijai tobulinti.
Išgirdusios apie tokią galimybę, šiuo projektu susidomėjo daugelis savivaldybių ir mokyklų, tačiau svarbu žinoti, kad finansinę paramą gaus ne visos mokyklos, o tik 190 mokyklų. Iš jų 40 – itin stiprios, o 150 atsiliekančių mokyklų, kurių mokinių pasiekimai žemi. Formaliai jos vadinamos mokyklomis, kuriose geros mokyklos požymių raiška yra silpna.
Du svarbiausi kriterijai, kuriuos turėjo atitikti į kokybės krepšelį pretenduojančios mokyklos: jose negali būti jungtinių 5–8 klasių, taip pat tokioje mokykloje turi būti daugiau nei 120 mokinių (mažiau nei po 120 mokinių Lietuvoje turi 340 mokyklų). Tuo siekiama, kad paramos efektyvumas būtų kuo didesnis, taip pat siunčiama žinia savivaldybėms, kokios mokyklos laikomos ilgalaikėmis ir perspektyviomis. Kad nebūtų taip, jog mokykla gaus paramą, o po dvejų metų savivaldybės taryba ją uždarys.
Šiemet Švietimo ir mokslo ministerijos paskelbta švietimo būklės apžvalga rodo, kad prasta socioekonominė padėtis dar nėra nuosprendis, jei savivaldybės ir mokyklos dirba nuosekliai, diegdamos inovacijas, jeigu turi išteklių, tai ten ir mokinių rezultatai yra aukšti. Pavyzdžiui, Kupiškio, Pakruojo, Joniškio ar Biržų rajonų savivaldybėse socialinis kontekstas tikrai neypatingas, tačiau čia mokinių pasiekimai palyginti aukšti. Šių savivaldybių pavyzdžiai patvirtina, kad švietimo priemonėmis galima suteikti vaikams šansą į geresnę ateitį.
Būtent tokios pagalbos ir tikimasi iš vadinamojo kokybės krepšelio, nes tai bus tikslinė pagalba mokyklai, mokiniui, mokytojui. Tikimasi, kad kokybės krepšelis sumažins mokinių, nepasiekiančių pagrindinio pasiekimų lygmens, ir padidins mokinių, pasiekiančių aukštesnį pasiekimų lygmenį, skaičių. Tarp mokyklų mažės skirtumai, galbūt įsitvirtins kokybės kultūra.
Tad kaip viskas atrodys realybėje?
Jau aišku, kad silpnoka mokykla, kurioje mokosi, tarkime, šimtas 5–8 klasės mokinių, gali tikėtis 35,4 tūkst. eurų paramos per metus. Tai yra kokybės krepšelio dydis atsiliekančios mokyklos vienam besimokančiam 5–8 mokiniui yra nustatytas toks: 354 eurai vieneriems metams.
Kyla klausimas, kodėl išskiriami būtent 5–8 klasių mokiniai? Pasirodo, ugdymo procese šio amžiaus tarpsnio mokiniai yra labai pažeidžiami, paauglių motyvacija menkiausia, o ir pasiekimai jų žemi. Štai šešiolikoje savivaldybių iš viso nėra aukštus ugdymo rezultatus pasiekiančių mokyklų. Tai Kretingos, Skuodo, Rietavo, Šilalės, Šakių, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Kalvarijos, Varėnos, Elektrėnų, Širvintų, Zarasų, Visagino savivaldybės.
Kokybės krepšelio projektas dėl to ir pradedamas, kad būtų mažinamas mokymosi nevienodumas, teikiama pagalba tiems, kam jos labiausiai reikia, mažėtų mokinių, kurių pasiekimų lygmuo yra žemas.
„Labai svarbu, kad būtent mokiniai, klasės tą paramą ir pagalbą labiausiai ir pajustų, kad ji nebūtų tiesiog mokyklos įsisavinta“, – akcentuoja Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Monika Bilotienė.
Dėl šios priežasties už kokybės krepšelio lėšas mokykloms ir nebus leidžiama įsigyti vien tik, tarkime, kompiuterių klasės ar kokių nors priemonių, jas bus draudžiama naudoti ūkinėms išlaidoms ar administracijos mokos fondui. Šiomis lėšomis turės būti finansuojama įvairi pagalba mokiniams: pradedant pamokomis, konsultacijomis ar mokymosi pagalba ir baigiant ugdymo aplinkos gerinimu, tiriamąja ar kūrybine mokinių veikla, mokytojų kvalifikacijos tobulinimu. Iš šių lėšų galės būti apmokama už darbą mokytojams, po pamokų teikiantiems konsultacijas silpnesniems mokiniams, taip pat rengiantiems mokinius olimpiadoms. Bus galima sumokėti už darbą psichologams, socialiniams pedagogams, ekspertams ar pagalbos specialistams. Kokybės krepšelio lėšos galės būti panaudojamos edukacinėms, kultūrinėms išvykoms: mokyklų bendruomenės galės vykti semtis gerosios patirties į stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčias mokyklas, aplankyti teatrus, muziejus, aukštąsias mokyklas ir pan.
„Ir tai labai svarbu. Nors kai kam bus sunku patikėti, tačiau ir šiais laikais Lietuvos kaimuose yra nemažai vaikų, kurie dar nėra buvę teatre, muziejuje ar apskritai Vilniuje. Jeigu šio projekto lėšomis bus galima finansuoti ir neturtingų šeimų vaikų išvykas, edukaciją, akiračio plėtimą, tuomet nauda bus akivaizdi ir tikrai didelė“, – mano Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus.
Pasak M. Bilotienės, rengiant šį projektą visada ir buvo akcentuojama, kad Lietuvos vaikams būtina suteikti lygias galimybes, vienodas sąlygas. Kad ne tik turtingų tėvų vaikai, bet visi vaikai turėtų galimybę išvykti į teatrus ar muziejus, kad visi vaikai sulauktų pagalbos, kai jiems jos prireikia.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės