Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Šiais metais jaunuoliams profesiją rinktis bus dar sunkiau

07.13 Antradienis 06:35
Gintaras Sarafinas

Jau ir iki šiol daugumai Lietuvos jaunuolių profesijos pasirinkimas būdavo didžiulis iššūkis, bet pastarieji 16 mėnesių viską dar labiau komplikavo ir sukėlė dar daugiau nerimo bei įtampos. Nors mūsų šalyje profesiją rimtai ir atsakingai besirenkančiųjų niekada nebūdavo labai daug (maždaug 20 proc.), šiemet šis nuošimtis gali dar sumažėti, nes visuose sektoriuose padaugėjo sumaišties ir nežinios. Ir net labai besistengiantis jaunas žmogus vis tiek gali atsidurti aklavietėje.

Mat daug profesijų ir netgi ištisus sektorius COVID-19 ir karantinas paveikė labai stipriai. O kai kuriuos sektorius netgi stipriai apgriovė. Dramatiškus išbandymus per pastaruosius 16 mėnesių išgyveno turizmo industrija, viešbučių verslas, biurų patalpų nuomotojai, maitinimo sektorius, aviacija, pramogų industrija, sanatorijos ir SPA centrai, visa sporto sritis, daugybė menininkų, reikšminga dalis smulkiųjų verslininkų ir paslaugų teikėjų.

Ir, kas blogiausia, visų šių sektorių perspektyvos ir toliau išlieka neaiškios, nes jie yra stipriai pažeidžiami. Tad kaip tokiomis aplinkybėmis planuoti savo ateitį ar rinktis profesiją?

Dauguma šių paminėtų sektorių (ypač turizmo, maitinimo, pramogų, aviacijos) jau atsigauna, – teigia Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas. – Juk dabartiniai dvyliktokai dar studijuos 3, 4 ar 6 metus, tad kai jie baigs studijas, pandemija tikrai bus suvaldyta, todėl kardinaliai keisti savo karjeros preferencijų gal ir nereikėtų. Bet karantino pamokų užmiršti taip pat nederėtų (juolab kad pandemijų, tik gal kiek kitokių, gali kilti ir ateityje).“

Kaip apskritai šiame laikmetyje vertėtų rinktis profesiją? Čia galėtų padėti keletas patarimų: 1. Iš pradžių verta galvoti ne apie profesiją, o apie tai, ką norėtum per gyvenimą nuveikti, ką norėtum sukurti, kaip norėtum pasitarnauti. O jau turint keletą idėjų, prie jų reikėtų rišti profesiją, kurią įgijęs ir galėtum tas idėjas įgyvendinti. Dažnai jaunuoliai Lietuvoje elgiasi atvirkščiai: jie iš pradžių renkasi profesiją, o ją įgiję ima mąstyti, ką norėtų gyvenime veikti. 2. Dar gimnazijoje labai verta apmąstyti: kokį žinių ir įgūdžių bagažą norėčiau įgyti aukštojoje mokykloje, kitaip tariant, ką studijų metu turėčiau sužinoti, išmokti ir pasipraktikuoti, kad ateityje geriausiai prisitaikyčiau prie aplinkos, dirbčiau sau mielą darbą ir susikurčiau aukštą gyvenimo kokybę. 3. Labai gerą patarimą davė ir vienas gimnazistas iš Lietuvos pajūrio: „Aš taip pat svajojau stoti į turizmo vadybą, bet vasarą padirbęs Palangoje supratau, kad tai per siauras pasirinkimas ir dabar ketinu studijuoti turizmo vadybą, viešbučių administravimą ir maitinimo organizavimą. Turint nusimanymą keliose srityse bus lengviau ir per karantinus, ir per ekonomines krizes, ir kuriant savo verslą.“

Pasak „CV-Online LT“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, tai labai išmintingos įžvalgos: „Jauni žmonės į bet kurią profesiją ar profesijų grupę turėtų žvelgti plačiai, nes profesijų įvairovė ir toliau bus tikrai plati, bet pačios profesijos vis keisis, keisis jose naudojamos priemonės ir metodai, tad ateityje visose amžiaus grupėse labiausiai pasiteisins adaptyvumas ir gebėjimas prisitaikyti. Na, tarkime, merginai visai miela atrodo bibliotekininkės profesija. Bet ji turėtų suprasti, kad ši profesija sparčiai transformuojasi ir dabar dirbant bibliotekoje reikia išmanyti ne tik bibliotekininkystę, bet ir technologijas, menus, renginių vedimą, projektų rašymą ir daug kitų niuansų. Bet kartu tai ir labai gerai: jeigu žmogus studijų metu išlavins tiek gebėjimų ir įgis tiek kompetencijų, tai jis ne tik bus geras bibliotekininkas, bet prireikus ar patiriant sunkumų galės save realizuoti ir kitose srityse.“ 4. Kartu svarbu žinoti, kad net ir savo pašaukimą atradęs jaunas žmogus turi ne vieną pasirinkimą. Tarkime, jaunuolis mėgsta fotografuoti. Ir jis gali rinktis: ar stoti vien tik į fotografijos studijų programą, ar geriau rinktis studijas, kur mokoma ir fotografijos, ir dizaino, ir reklamos pagrindų. Pirmuoju atveju savo galimybes jis susiaurins, o antruoju – stipriai praplės ir turės keletą atsarginių variantų kilus nenumatytiems sunkumams.

Savo „CV-Online“ sistemoje mes matome, kad darbdaviai labai vertina žmones, kurie turi nusimanymą keliose srityse, tai yra baigę inžineriją ir vadybą arba programavimą ir rinkodarą. Tokie specialistai ypač paklausūs ir geidžiami“, – teigia R. Karavaitienė.

Tokį platų išsilavinimą ir kelias profesijas galima įgyti skirtingais būdais: baigti ir profesinę, ir aukštąją mokyklas; arba bakalauro studijų metu rinktis fundamentaliuosius mokslus, o magistrantūros studijų etape – socialinius mokslus. Arba galima tiesiog rinktis tarpkryptines studijas, kurios ir leidžia pasiekti tai, kad jaunas žmogus vienu moju įgyja keletą profesijų.

Kalbant apie būsimąjį periodą aišku tai, kad išmintingai pasielgs tie, kurie nesivadovaus bandos jausmu. Tokiu, kokiu pernai vadovavosi išties daug abiturientų. Lietuvoje jau ir taip regimas milžiniškas socialinių mokslų atstovų perteklius (vadybininkų, finansininkų, teisininkų, politologų, sociologų, administravimo ar komunikacijos specialistų), bet 2020 m. į šią sritį stojo dar daugiau dvyliktokų nei ankstesniais metais. Tad po 3–4 metų, tiek baigusieji šias studijas, tiek Lietuvos valstybė turės daug problemų. Kita vertus, ir dabar valstybė jų turi sočiai ir jas lemia struktūrinis nedarbas, kuris pasireiškia tuo, kad šalyje turime daug bedarbių, bet kartu darbdaviai neranda jiems reikalingų darbuotojų.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai