Prisižadėję būti lyderiais, galiausiai dauguma merų atsitraukė
Šiuos mokslo metus Lietuvos paaugliai prisimins visą gyvenimą. Tikėtina, kad dauguma jų prisimins su nuoskauda. Jau atrodė, kad gegužės ir birželio mėnesį penktų-vienuoliktų klasių mokiniai galės mokytis mokyklose įprastu būdu, bet Lietuvoje taip neatsitiko. Kontaktiniu būdu mokosi tik 3 tūkstančiai 5-11 klasių mokinių, o dauguma ir toliau mokosi nuotoliniu būdu.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad ją nustebino tokie sprendimai, nes kai su skirtingų savivaldybių merais buvo kalbama balandžio mėnesį, jie esą teigė, kad sutinkantys imtys lyderystės ir sugebėsiantys užtikrinti sklandų mokinių sugrąžinimą į mokyklas. Tačiau kai atėjo laikas imtis atsakomybės, nei lyderystės, nei sprendimų nebeliko. Tad 220 tūkst. Lietuvos mokinių į mokyklas taip ir nebesugrįžo.
Bet tai tik viena blogybė, o bėdos Lietuvoje po vieną nevaikšto. Skirtingų sričių Lietuvos mokslininkai nuogąstauja, kad neapibrėžta situacija gali užsitęsti. Nes dar visiškai neaišku, kaip Lietuvos vaikai ir jaunuoliai bus mokomi šį rudenį: tik nuotoliniu ar ir kontaktiniu būdu. Beje, birželio 1-ąją - Tarptautinės vaikų gynimo dienos metu, ketinama jau kiek rimčiau išsakyti poziciją apie vaikams daromą žalą. O argumentų mokslininkai pateikia dešimtis. Beje, juos pačioje gegužės pradžioje surašė į laišką ir išsiuntė tiek į Prezidentūrą, tiek į Seimą, tiek į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, tiek į Sveikatos apsaugos ministeriją. Laišką pasirašė tokie iškilūs mokslininkai kaip profesorė Roma Jusienė iš Vilniaus universiteto Psichologijos instituto, profesorius Vaidotas Urbonas iš Lietuvos pediatrų draugijos, docentas Paulius Skruibis iš Suicidologijos tyrimų centro, profesorius Rimantas Kėvalas iš Kauno klinikų Vikų ligų klinikos ir kiti.
Pasirašiusieji laišką akcentuoja, kad Lietuvoje karantinas švelninti pradėtas ne nuo mokyklų, prioritetas suteiktas kitkam, priešingai nei Prancūzijoje, Danijoje ar kitose šalyse. Mokyklas užverti paskiausiai, o atverti – pirmiausiai rekomendavo ir PSO, UNESCO ir UNICEF konsultuojantys ekspertai.
Lietuvos mokslininkai, medikai, nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su jaunimu, ėmė skambinti pavojaus varpais, stebėdami drastiškai blogėjančią vaikų ir paauglių psichologinę, emocinę, fizinę būklę ir pamatę, kaip dėliojami prioritetai atlaisvinant karantino ribojimus.
Mokslininkai ir medikai akcentuoja, kad vaikams gauti bent iš dalies kontaktinį ugdymą dar šiais mokslo metais yra būtinybė, kuri, deja, jau kurį laiką neužtikrinama. Blogiausia, kad pasitelkus apklausas sukurtas precedentas kontaktinio ugdymo „nebenorėti“. Mokslininkai akcentuoja, kad vaikus atitraukti nuo ekranų ypač svarbu, net likus ir vos vienai savaitei iki mokslo metų pabaigos. Paaugliai, palikti prie kompiuterių iki mokslo metų pabaigos, tikėtina, liks prie jų ir per atostogas.
Pasak specialistų, grįžimas į mokyklas laikantis įprastų ir patvirtintų saugumo priemonių turi būti privalomas, ne pasirenkamas. Tai ne mokytojų, tėvų ar savivaldybių pasirinkimas. Ir juo labiau – ne pačių vaikų, apklausiant, ar jie nori grįžti į mokyklas. Jei lėtinę ligą turinčio vaiko klaustume, ar jis norėtų, kad jam būtų atlikti kraujo tyrimai, tikėtina, kad atsakymas būtų neigiamas. Ar tokiu atveju jam tyrimų ir nebeatliktume?
2021 m. gegužės 5 d. Vyriausybės nutarimu, nuo 2021 m. gegužės 24 d. asmenys iki 16 metų, t. y., vaikai ir paaugliai, nekeliant jiems reikalavimo privalomai testuotis, gali rengti asmenines šventes, neribojant dalyvaujančių asmenų skaičiaus; lankytis restoranuose, kavinėse uždarose patalpose; naudotis apgyvendinimo paslaugomis, neribojant kambaryje apgyvendinamų asmenų skaičiaus; naudotis paslaugomis uždarose patalpose; dalyvauti renginiuose iki 500 asmenų; dirbti darbo vietoje nenuotoliniu būdu. Pasirašiusieji laišką mano, kad vaikams ir paaugliams suteikus galimybes masinėms linksmybėms be reikalavimo privalomai testuotis nuo 2021 m. gegužės 24 d., be papildomų reikalavimų jiems turėtų būti suteiktas leidimas grįžti ir į mokyklas.
Na ir galiausiai mokslininkai pateikia argumentus, susijusius su saugiu mokinių grįžimu į mokyklas:
Valdant pandemiją būtina išlaikyti kompromisą tarp trijų politikos tikslų – siekio rūpintis sveikatos apsauga, siekio rūpintis ekonomika ir siekio išlaikyti mokyklas atvertas. 15-os šalių pamokos įrodo balanso tarp šių trijų sričių svarbą. Pasaulinė patirtis atskleidžia, kad ir labai sudėtingomis epidemiologinemis aplinkybėmis mokyklos gali būti atidarytos saugiai.
Lietuvos ir pasaulio psichologai, mokslininkai karantino pasekmes vaikų psichikai lygina su karo zonose gyvenančių vaikų situacija. Izoliacija nuo bendraamžių ir dėl to kylantis nerimas bei besitęsiantis ilgalaikis stresas lemia biologinius pokyčius. Šios karantino pasekmės turės įtakos net kelioms ateinančioms kartoms.
JAV jau paskaičiuota, kad dėl pavasarinio mokyklų uždarymo prarasta 0,3 metų išsilavinimo, o tai kainuos milijonus.
Prarastas mokymosi mokykloje laikas sumažina vaikų galimybes siekti aukštojo mokslo, o žemesnis išsilavinimas susijęs su trumpesne gyvenimo trukme dėl didesnių priklausomybių rizikų, dažnesnio rūkymo, sunkesnio alkoholizmo, širdies ligų. Teigdami, kad saugome gyvenimus ir dėl to negalime grąžinti vaikų į mokyklas, turime suprasti, kad kaip tik vaikų negrąžinimas į mokyklas ir kainuos, o iš tiesų – jau kainuoja gyvenimus. Todėl net ir įvertinus praradimus dėl Covid-19 viruso sukeltų sveikatos padarinių – turime įvertinti ir tai, kad mokyklų atidarymas susijęs su mažesniu gyvenimo metų praradimu.
Lietuva išsiskiria Europos kontekste: Lenkijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Danijoje, Belgijoje, Liuksemburge švelninant karantiną į mokyklas visi mokiniai grįžta dar šiais mokslo metais.
Viena naujausių JAV studijų rodo, kad nors mokyklinio amžiaus vaikai gali užsikrėsti ir perduoti COVID-19 infekciją, tačiau užsikrėtimo lygis kontaktinio mokymosi metu, taikant visas priemones – gali likti net mažesnis nei aplinkinėje visuomenėje.
Ir tai tik dalis argumentų, bet panašu, kad mūsų tiek centrinės valdžios, tiek ir vietinės valdžios politikai ir sprendimų priėmėjai jų neišgirdo.
Čia buvo Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės