Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Nuo rudens dalis mokyklų vaikus mokys ir klasėse, ir nuotoliniu būdu

2020-06-02, Antradienis 03:00
Gintaras Sarafinas

Praėjusią savaitę mažesnioji dalis Lietuvos mokyklų pradėjo dirbti įprastu būdu, o dauguma ir toliau dirbo nuotoliniu būdu. Kiekviena mokykla pati sprendė, kaip ji užbaigs šiuos mokslo metus. Tačiau pastaruosius pustrečio mėnesio trukęs nuotolinis mokymas turės įtakos ateities mokyklai. Ir kai kur visai reikšmingos. Mokiniams mokantis nuotoliniu būdu, daugumoje mokyklų vyko mokinių, tėvų ir mokytojų apklausos ir jų buvo teiraujamasi, kaip jums sekasi, kaip vertinate naują mokymosi būdą. Svarbu tai, kad dauguma, tai yra, tarp 70-80 procentų, apklaustųjų nuotolinį mokymą įvertino pozityviai. Dažniau įvardinti privalumai buvo tokie: mokantis namie ženkliai išauga vaikų savarankiškumas ir atsakomybė, tarp mokinių ženkliai sumažėja patyčių ir smurto. Išauga kai kurių mokinių mokymosi efektyvumas, nes jiems niekas netrukdo, neerzina, netriukšmauja. Vaikas gali geriau susikaupti ir susikoncentruoti. Tad dalies vaikų net ir pasiekimai bei rezultatai pagerėjo. Kartu, žinoma, esama ir trūkumų: socialinis bendravimas, mokantis nuotoliniu būdu, stipriai nukentėjo, dalis mokinių jaučiasi neužtikrintai, nesuprato atskirų temų ir įgijo spragų. Taigi atskirtis ir skirtumai tarp mokymosi pasiekimų dar didės.

Labai neigiamos įtakos turėjo ir tai, kad vaikai negalėjo išsikrauti ir išsilieti popamokiniuose būreliuose. Tiesą sakant, daliai vaikų nuotolinis mokymosi būdas apskritai netiko ir nepasiteisino.

Bet ko iš pastarųjų trijų mėnesių būtų galima pasimokyti? Ką būtų galima pritaikyti ateinantiems mokslo metams. Įdomu tai, kad dalis Lietuvos mokyklų jau šį rudenį ketina išnaudoti skirtingų mokymosi būdų privalumus. Ir visai nesvarbu, ar karantiną teks sugrąžinti, ar ne. Kas čia turima omenyje? Pasirodo, dalis mokyklų, net ir pasibaigus visoms pandemijoms, ketina praktikuoti mišrų mokymo metodą. Tai yra, tarkime 4 ar 5 savaites mokiniai mokosi mokykloje, o vieną savaitę – namie, nuotoliniu būdu. Vėliau vėl 5 savaites mokykloje, o vieną – nuotoliniu būdu. Tai leistų išnaudoti ir vienos, ir kitos erdvės privalumus.

Kartu, praėjusią savaitę skirtingos mokyklos šeimoms išsiuntė apklausas, besiteiraudamos, kokias pratybas, mokymosi priemones kitiems mokslo metams reiktų užsisakyti: popierines ar elektronines? Nes šeimos turėjo galimybę išbandyti tiek vienas, tiek kitas. Tad kitais mokslo metais ir čia nusimato pokyčių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius birželio viduryje planuoja surengti konferenciją ir su visa švietimo bendruomene aptarti, kas per nuotolinį mokymą pasiteisino ir ko nereikėtų užmiršti ir mokantis įprastu būdu. Bus pasidalinta informacija ir kurios nuotolinės technologinės platformos pasiteisino labiausiai.

Iš tikro įvairiose mokyklose toji mokymosi nuotoliniu būdu patirtis buvo labai skirtinga. Ir geroji patirtis galėtų plėstis ir į kitas mokyklas. Bet tam reikia žinoti, kas, kaip ir kur vyko. Ir ko apskritai esama gamtoje.

O štai klaipėdietis Renaldas Kulikauskas mano, kad turėtų būti sukurta unifikuota bendra mokymosi platforma.

Joje kiekvienos disciplinos naują temą pristatytų geriausieji tos srities Lietuvos mokytojai ar mokslininkai. Tad net atokiausiame kaime gyvenantis Antanukas gautų galimybę suprasti naujus dalykus, pateikiamus geriausiu įmanomu būdu, ir tas būdas užtikrintų vienodą kiekvieno šalies pirmoko ar dešimtoko ugdymo kokybę.

Renaldo Kulikausko manymu, tam reikia kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suburtų kūrybinę komandą, kurią sudarytų pedagogai, IT specialistai, operatoriai, režisieriai ir jie sukurtų tą mokomąją medžiagą – filmus. O visa tai būtų sukelta į mokymosi platformą, pritaikytą naudotis vienu metu visiems 340 tūkstančių 7 – 18 metų amžiaus vaikų.

Kita vertus, nemažai visko jau ir dabar yra, arba atsiranda per šį karantiną, tik viską derėtų sutraukti į vieną platformą ir padaryti prieinamą visiems mokiniams.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

 

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai