Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Nepasitikėjimo mokyklomis pasekmės

2018-06-11, Pirmadienis 06:50
Gintaras Sarafinas

Jeigu tokie karščiai, kokie gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje buvo pas mus, būtų Vokietijoje, seniausiai būtų buvusi paskelbta ekstremalioji padėtis ir mokiniams būtų prasidėjusios vasaros atostogos. Taip praėjusią savaitę kalbėjo viena pažįstama mokytoja iš Vokietijos, stebėdama, kas vyksta Lietuvos mokyklose, kurių klasėse ištverti sunkiau nei lauke: nuo karščio mokiniai negeba susikaupti net vienai pamokai, o tose mokyklose, kur neleidžiama ateiti be uniformų, vaikai stačiai alpėja, nes be karščio dar prisideda ir tvaikas, kurį skleidžia besilydančios (ypač pietų pusėje esančių langų) žaliuzės, pirktos viešojo konkurso būdu, pagal pigiausios kainos pasiūlymą.

Tuo tarpu Lietuvoje viskas kitaip. Švietimo ir mokslo ministerija nerišliai išvedžioja, girdi mokyklos privalo užtikrinti tinkamas sąlygas vaikams mokytis bet kokiomis oro sąlygomis.    

„Gyvename tokioje klimato zonoje, kurioje itin dideli karščiai nėra būdingi, nors karštų dienų per mokslo metus juk pasitaikydavo ir anksčiau“, – kalba švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Tiesa, tiek pasaulio, tiek Lietuvos klimatologai jau antras dešimtmetis kalba, kad dėl klimato atšilimo vasaros karštės, o ir kiti metų laikai keisis. Taigi, tam tiek ankstesnių kadencijų švietimo strategai, tiek savivaldybės turėjo laiko pasiruošti ir įrengti bent mokyklų salėse kokybišką kondicionavimą. Bet, matyt, visi galvojo, kad tai nutiks ne jų kadencijos metais, tai kam čia sukti galvą.

O štai švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė socialiniuose tinkluose aiškinasi, girdi, abiturientams niekas nedraudžia į egzaminus įsinešti vandens. Tuo tarpu Prezidentės patarėja švietimo klausimais, kurios atžala šiemet laiko abitūros egzaminus, teigia priešingai – mokyklos draudžia įsinešti vandens buteliukus.

Ministerijos vadovybė gi egzamino išvakarėse išplatino pranešimą, girdi, mokyklos privalančios užtikrinti higienos normų laikymąsi: mokyklų - egzaminų centrų salėse pastatyti ventiliatorius ir vėdinti patalpas.

Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Kas jau kas, o Švietimo ir mokslo ministerija tikrai žino, kad vienas ar du propeleriniai ventiliatoriai, stovintys ant direktoriaus ar mokytojų kambario stalo, atnešti į 200 kv. m. ar dar didesnę aktų salę tikrai nesukurs komforto ir netgi pakenčiamų darbo ar mokymosi sąlygų.

Iš tikro tokie ministerijos paskutinės minutės nurodymai rodo, kad nėra strateginio planavimo: ne tik neturima jokio krizių sprendimo plano, o ir apskritai kyla klausimas, ar kas nors svarsto variantą “B” ir kitus.

Ir nors viena vertus, galima suprasti, kodėl į mokyklas egzaminų dieną vaikai neleidžiami su savo vandeniu (nes galbūt mokyklos nėra tikros, ar kai kurie mažiau motyvuoti ar net piktavališki abiturientai neįneš kitų skysčių savo gertuvėse), vis dėlto, tokiu atveju, ministerija, kartu su savivaldybėmis turėjo numatyti, kaip aprūpins mokinius vandeniu. Argi neįmanoma (jei jau draudžiama įsinešti savą vandenį) kiekvienam į egzaminų centrus ateinančiam mokiniui įteikti po buteliuką vandens, o ir papildomai įrengti geriamojo vandens talpyklas salėse, kad atsigaivinti galėtų ir egzaminuojantys mokytojai? Juk bet kas pasakytų, kad 3-4 valandos be vandens, žalingos bet kurio žmogaus fiziologijai.   

Dar daugiau: Švietimo ir mokslo ministerija nesuvaldo ir pratęstų mokslo metų krizės. Ir tai vėlgi susiję su tuo, kad ministerija ne tik neturi krizinių planų, o ir nenori girdėti bendruomenių. Kuomet pernai buvo priimtas iš tiesų reikalingas sprendimas ilginti mokslo metus, nes mūsų šalies mokiniai mokosi trumpiausiai ne tik Europoje, o ir pasaulyje, be to, mūsų šalyje mokiniai turi mažiausiai savaitinių matematikos pamokų, o tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai tyrimai rodo mūsų mokinius kasmet krentant į akademinę smegduobę, nebuvo noro išgirsti, ką kalba mokyklų bendruomenės, net ir tos, kurios pritarė mokslo metų prailginimui. O jos akcentavo, kad, viena vertus, daugelis kaimiškųjų ir rajoninių mokyklų mokinių nebeina į pamokas jau nuo paskutinės gegužės dekados, nes jie išvažiuoja uždarbiauti pas Anglijoje, Norvegijoje, Švedijoje ar Ispanijoje emigravusius tėvus, o vietos ūkininkų vaikai talkina tėvams savuose ūkiuose. Todėl mokyklos siūlė pailgintus mokslo metus kelti į rugpjūtį. Mat po Žolinių orai Lietuvoje ima vėsti, o vaikai, uždarbiavę pas emigravusius tėvus, grįžta į namus. Bet ministerija laikėsi savo plano – mokyklos neturi teisės pasirinkti (kaip tai yra, pavyzdžiui, Skandinavijoje) kurį mėnesį pratęsiami mokslo metai.

Tad štai dabar ir matome nepasitikėjimo pasekmes.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.   

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai