Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Mūsų pasididžiavimas švietime ir tikrieji Lietuvos vardo garsintojai

2022-12-08, Ketvirtadienis 03:00

Gintaras Sarafinas

Net 67 aštuntų–dvyliktų klasių mokiniai iš 32 Lietuvos gimnazijų, progimnazijų ir vienos profesinės mokyklos praėjusiais mokslo metais iš tarptautinių mokslo olimpiadų grįžo su devyniasdešimčia aukso, sidabro ar bronzos medalių, taip pat kitų prizinių vietų ir pagyrimo raštų diplomais. Iš tikro tai mūsų pasididžiavimas ir tikrieji Lietuvos vardo garsintojai.

Priminsime, kad norintieji patekti į tarptautinę olimpiadą turi tikrai intensyviai ruoštis ir įveikti daugybę konkurentų. „Pavyzdžiui, biologijos olimpiadoje miestuose ir rajonuose dalyvauja apie 2 tūkst. mokinių, o į respublikinę jau yra pakviečiami tik apie 100 visų geriausių šios olimpiados rajoninių etapų dalyvių“, – pažymi Miglė Čiurinskaitė, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus metodininkė. O štai į tarptautinę biologijos olimpiadą, kuri praėjusiais mokslo metais vyko Jerevane, išvyko tik 4 jaunuoliai.

Daugiausia dalyvių ir didžiausia konkurencija yra tose mokslų olimpiadose, kurios turi ne tik nacionalinius, bet ir tarptautinius etapus. Ypač aštri konkurencija ir daug dalyvių tiksliųjų ir gamtos mokslų sričių, taip pat geografijos olimpiadose.

O jei pažvelgtume į nacionalines olimpiadas, pamatytume, kad jose praėjusiais metais dalyvavo ir laimėjo 13-os pradinių mokyklų, 80-ies progimnazijų, 126-ių gimnazijų moksleiviai.

Pasak Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus vedėjo Gedimino Beresnevičiaus, praėjusieji mokslo metai jau leido kiek lengviau atsikvėpti tiek olimpiadų organizatoriams, tiek dalyviams, nes didžiuma olimpiadų vėl vyko įprasta tvarka – gyvai, o nebe nuotoliu. O štai 2020 m., kai Lietuvoje prasidėjo COVID-19 sukelta pandemija, keletas olimpiadų apskritai nebuvo organizuotos, o kitos buvo vykdomos tik nuotoliniu būdu. Pernai dalis olimpiadų vyko gyvai, kita dalis – nuotoliu, o štai šiemet iš esmės jau visos vyksta tik gyvai.

„Žinoma, yra jaunuolių, kuriems nuotolinės olimpiados tinka ir patinka, bet dauguma dalyvių nori ne tik dalyvauti, bet ir pabendrauti su kolegomis, pamatyti kitą šalį. Jei olimpiada vyksta nuotoliu, šito jau nebeįgyvendinsi. Tad buvo ir tokių mokyklų, kurių mokiniai, įprastai visada varžydavęsi dėl teisės patekti į nacionalinę ir tarptautinę olimpiadą, užpernai ir pernai jas praleido“, – atkreipia dėmesį Gediminas Beresnevičius.

Įdomu tai, kad tos mokyklos ir tie mokytojai mokslo ir talentingų vaikų ugdymo entuziastai, kurie buvo žinomi iki karantino, taip pat ir per karantinus ieškojo mokslo deimančiukų ir padėjo jiems siekti akademinių tikslų.

Netgi ir tos savivaldybės, kurios iki COVID-19 protrūkio pirmavo pagal olimpiadininkų ir prizininkų parengimą, ir per karantinus stengėsi, o tos, kurios net ir gerais laikais „nerasdavo“ gabių ir talentingų mokinių, jų tikrai „nesurado“ ir pastaraisiais metais.

Priminsime, kad, remiantis Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro kelerių metų skaičiavimais, daugiausia medalių, tenkančių tūkstančiui mokinių, yra iškovoję Palangos, Vilniaus miesto, Ignalinos, Šiaulių ir Klaipėdos miestų, Zarasų, Kauno miesto, Utenos, Mažeikių, Tauragės, Alytaus rajono, Skuodo, Pakruojo, Vilniaus rajono, Marijampolės, Kėdainių, Švenčionių, Šakių, Kauno rajono, Raseinių, Telšių rajono ir Panevėžio miesto moksleiviai.

Ambicingiausi mokiniai labai siekia patekti į tarptautines olimpiadas ir, žinoma, jose nugalėti. Nes, viena vertus, smagu yra įveikti iššūkį, o kartu tai ir galimybė pasigilinti į sritį, kuri jiems patinka (mat tarptautinėms olimpiadoms jie ruošiasi Lietuvoje rengiamose specialiose pasirengimo stovyklose, kurias veda geriausi kiekvienos mokslo srities žinovai), kita vertus, tarptautinės olimpiados taip pat leidžia aplankyti nemažai užsienio šalių, pažinti kitas kultūras ir rasti bendraminčių. Na, o labiausiai motyvuojantis veiksnys – tai galimybė gauti pakvietimą studijuoti elitiniuose pasaulio universitetuose. Dažnas tarptautinių olimpiadų prizininkas sulaukia kvietimo studijuoti prestižiniuose pasaulio universitetuose.

Analizuojant duomenis galima pastebėti, kad daugiausia medalių Lietuvai parveža jaunieji šalies geografai: po keletą įvairių spalvų ir dažniausiai tarp jų būna net ne vienas aukso. Štai praėjusiais mokslo metais iš rugpjūtį Kanadoje vykusios tarptautinės geografijos olimpiados Lietuvos jaunuoliai parsivežė vieną aukso ir tris sidabro medalius.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas

Prenumeruoti

Sekti laidą