Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Mokytojus labiausiai trikdo mokinių nepagarba jiems

2020-07-07, Antradienis 03:00
Gintaras Sarafinas

Daugelyje Lietuvos mokyklų kasmet arba kas dvejus metus atliekamos mokinių, jų tėvų, o kartu ir mokytojų apklausos. Na ir ką iš jų galima pastebėti?

Iš mokytojų apklausų ryškėja, kad labiausiai juos liūdina ir trikdo didėjanti mokinių nepagarba jiems. Kartu juos glumina ir tai, kad vis didesnei daliai šiuolaikinių mokinių trūksta atsakingumo, jie į mokymąsi žiūri kaip į prievartą, o ne poreikį. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad vis daugiau paauglių turi elgesio problemų.

Mokytojų vertinimu, konfliktai tarp mokinių ir mokytojų dažniausiai kyla dėl šių priežasčių: dėl mokinių motyvacijos stokos, dėl jų nekultūringo elgesio, neatliktų darbų ir nepasiruošimo pamokai, taip pat dėl pamokų praleidinėjimo.

Aišku tai, kad mokytojo ir mokinio dialogas Lietuvoje stipriai šlubuoja. Be to, ir vieni, ir kiti mano, kad keistis turėtų ne jie, o kita pusė. Tačiau iš tikro visos šios problemos gimsta dėl vienų ir kitų užsispyrimo ir nebendravimo, tiksliau, nebendradarbiavimo. Mokytojai mano, kad jie yra kūrybingi, daug ir sąžiningai dirba, atiduoda visas jėgas, jie įsitikinę, kad jų pamokos įdomios ir originalios, bet nepaklausia mokinių, o ką mano šie: ar iš tiesų pamokos įdomios, ar iš tiesų dirbama šiuolaikiškai, kas per pamokas vaikams patinka, o kas nepatinka, ar mokiniai mato, kad mokytojas dirba iš širdies, ar jie sulaukia pageidaujamos pagalbos iš mokytojo, kaip jie vertina tarpusavio santykius su mokytoju, ar jaučia, kad temas išmoko ir įsisavino. Jeigu pedagogai mokinių to paklaustų, jei praktikuotų grįžtamąjį ryšį, tikrai išgirstų moksleivių pastabų, nes dabartiniai paaugliai labai atviri ir drąsūs. Ir, atsižvelgęs į mokinių nuomonę, mokytojas jau kitą pamoką daug ką galėtų patobulinti.

Tačiau čia yra viena problema: Lietuvoje dalis mokytojų kritišką mokinių požiūrį ir vertinimus laiko kone asmeniniu įžeidimu - esą mes taip stengiamės, o tie vaikigaliai nieko nevertina. Kai kurie pedogogai apskritai mano esą nesolidu klausti mokinių, kaip jie vertina pedagogo darbą, pamokos kokybę, tai esą gali pakenkti mokytojo autoritetui.

Tačiau tai, regis, senas sovietinis įsitikinimas. Iš tiesų dar nesolidžiau atrodo ir dar labiau kenkia mokytojų autoritetui, kai paaiškėja metų gale atliekamų apklausų rezultatai, iš kurių matyti, kad tarp mokinių ir mokytojų žioji praraja ir kad, mokinių požiūriu, kai kurie pedagogai net neverti mokytojo vardo.

Iš tikro galbūt nereikėtų manyti, kad tiesos monopolis priklauso tik mokytojams. Beje, ne tik mokiniai priekaištauja pedagogams ir žiovauja per jų pamokas. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, dabar tai Nacionalinės švietimo agentūros padalinys, kasmet patikrina ir įvertina tūkstančius pamokų, ir jos išvados tikrai nekelia susižavėjimo: pasirodo, šiuolaikiškomis galima laikyti vos 6–10 proc. ekspertų matytų pamokų, maždaug trečdalyje pamokų buvo bandymų dirbti šiuolaikiškai, tačiau kone dviejuose trečdaliuose jų mokytojai dirbo tradiciškai, gal net, galima teigti, senoviškai.

„Dirbant su paaugliais būtina keisti darbo stilių – skatinti aktyvų mokinių mokymąsi, leisti rinktis darbo būdus, užduotis. Pastebima, kad mokytojai aktyviai dalyvauja seminaruose, tačiau įgytas žinias vangiai taiko praktikoje“, – tokias išvadas daro tikrintojai.

Aišku tai, kad nė vienas mokytojas nenori būti blogas, visi nori dirbti gerai, visi nori būti pastebėti, įvertinti ir gerbiami tiek mokinių, tiek visuomenės. Ir tai nėra svajonė iš fantastikos srities. Tereikia atsižvelgti į nuomonę tų žmonių, su kuriais dirbi ir kuriuos mokai, ir pasinaudoti siūloma pagalba. Galbūt keista bus girdėti, bet bendradarbiavimas tarp mokytojų ir mokinių galėtų netgi nulemti kokybinį šuolį Lietuvos mokyklose. O jeigu jie dar kartu keltųsi ir bendrus tikslus – rezultatai apskritai stipriai nustebintų gerąja prasme.

Bet jeigu mokytojai ir toliau manys, kad mokiniai yra kibirai, kuriuos reikia pripildyti žinių, o per egzaminus tie kibirai turi tas žinias išpilti, ir toliau klestės didžiulis antagonizmas tarp mokinių ir mokytojų, o vaizdas šalies mokyklose nebus įkvepiantis.

Dar blogiau bus, jeigu daugės mokytojų, kurie įjungs abejingumo režimą ir užsidės teisuolio kaukę. Tada ne tik mokiniai, bet ir jie patys į mokyklą eis kaip į lažą.

Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai