Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Mes patys sau atrodome šauniai. Bet žvelgiantieji iš šalies mus mato kitaip

06.29 Antradienis 06:35
Gintaras Sarafinas

Lietuvos politikai ir valdininkai mano, kad mūsų šalyje švietimo sritis tvarkoma visai gerai, mūsų rezultatai šioje srityje aukščiau Europos Sąjungos vidurkio ir apskritai mes esame šaunuoliai. O visokie ten kritikai tėra elementarūs priekabiautojai.

Na, tiesą sakant, mes galime manyti, ką tik norime, galime girtis, galime piktintis, bet visada įdomu ir svarbu, o kaip mes atrodome iš šalies. Ką apie mūsų švietimo sistemą mano tie, kurie gali ją palyginti su kitų šalių švietimo sistemomis ir jų rezultatais.

Tarkime, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertas Ben Game mūsiškę sistemą pažįsta išties gerai, tad ką jis mato ir mano.

Jo požiūriu, palyginti nedaug vidurinį išsilavinimą Lietuvoje įgijusių asmenų renkasi profesinį mokymą. Be to, jį pasirinkę asmenys daug dažniau kilę iš nepalankios aplinkos nei pasirinkusieji bendrojo lavinimo programą. Ir tai trūkumas.

Iš nepalankios aplinkos kilusiems asmenims aukštojo mokslo įstaigose vis dar atstovaujama nepakankamai. 2020 m. tik 17 proc. vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų iš mažas pajamas gaunančių šeimų pradėjo studijuoti pagal aukštojo mokslo studijų programą. Palyginti su kitomis šalimis, tai išties mažas nuošimtis.

Kad ir kaip nemalonu tai išgirsti atsakingiesiems už mūsų švietimo sritį, Ben Game žodžiais, jaunų žmonių įgūdžiai Lietuvoje palyginti žemo lygio. EBPO Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) 2018 m. rezultatai rodo, kad vertinant penkiolikmečių moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų įgūdžius rezultatai vis dar žemesni nei EBPO šalių vidurkis ir laikui bėgant jie negerėjo.

Nors mes patys save įtikinėjome, kad šioje plotmėje viskas ne taip ir blogai.

Pasak EBPO eksperto Ben Game, Lietuvoje ir suaugusiųjų pamatiniai įgūdžiai (raštingumas, mokėjimas skaičiuoti, problemų sprendimas) žemesnio lygio nei suaugusiųjų kitose EBPO šalyse. Tačiau mūsų suaugusieji nedega noru keistis: švietimo ir mokymo programose dalyvauja palyginti mažai suaugusiųjų. Lietuvos suaugusiųjų motyvacija mokytis gana žema.

Ben Game trikdo ir tai, kad užimtumo lygio skirtumas tarp aukšto ir žemo lygio išsilavinimą turinčių suaugusiųjų Lietuvoje vienas didžiausių tarp visų EBPO šalių.

Lietuvos darbo rinkoje įgūdžių neatitiktis, trūkumai ir pertekliai dažnesni nei daugelyje kitų EBPO šalių. Tai reiškia, kad žmonių įgūdžių potencialas darbe neišnaudojamas. Remiantis duomenimis, kuriuos pateikė suaugusieji Lietuvoje, jie savo įgūdžius (skaitymo, skaičiavimo bei informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) įgūdžius) darbe naudoja rečiau nei suaugusieji daugumoje kitų EBPO šalių. Tai rodo, kad neišnaudojama galimybė realizuoti naudą, sukuriamą investuojant į įgūdžių ugdymą.

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad daugelis šių iššūkių Lietuvai būdingi jau ne vienerius metus. Siekiant juos spręsti, pastaraisiais metais Lietuvoje pradėtos taikyti įvairios strategijos ir reformos. Bet iki rezultatų dar teks palaukti.

EBPO ekspertas pateikia ir keletą rekomendacijų: organizuojant profesinio mokymo ir aukštojo mokslo finansavimo ir priėmimo politiką Lietuvoje galėtų būti labiau atsižvelgiama į darbo rinkos poreikius, kad besimokančiųjų įgyti įgūdžiai labiau juos atlieptų. Pavyzdžiui, šalis galėtų geriau panaudoti studentų krepšelio subsidijas ir rezultatais grindžiamas sutartis (finansavimą), kad būsimi studentai dažniau rinktųsi aukštojo mokslo ir profesinio rengimo ir mokymo programas, kuriose trūksta studentų arba kurios yra strategiškai svarbios. Taip pat Lietuva galėtų stiprinti bendradarbiavimą tarp darbdavių ir profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų, kuris Ben Game teigimu, Lietuvoje nėra labai išplėtotas. Kartu Lietuva turėtų ir toliau gerinti įgūdžių poreikių vertinimą ir numatymą bei galėtų sukurti visoms amžiaus grupėms skirtą profesinio orientavimo visą gyvenimą sistemą siekiant, kad švietimas labiau atitiktų darbo rinkos poreikius.

Apie šiuos ir kitus aspektus bei trūkumus kalba daugybė užsienio ekspertų. Gerai būtų, kad nors dalį jų išgirstume. Ir ne tik išgirstume bet ir taisytume.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai