Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Lietuvoje visi viską žino, yra ekspertai ir gali patarti visais klausimais

2020-04-21, Antradienis 03:00
Gintaras Sarafinas

Pastarąjį mėnesį stebint bendrą visuomenės gaudesį, regėti didžiulė kakofonija. Kas ką nori, tas tą rėkia. Ir jau visai nebesirinkdami žodžių. „Brandos egzaminų nereikia, užteks ir metinių įvertinimų“, - šaukia viena grupė. „Ne, brandos egzaminų reikia. Jie tiesiog būtini. Nes jeigu jų nebus, pažangiems ir motyvuotiems mokiniams sugriausime ateitį ir visiškai sujauksime stojamuosius į aukštąsias mokyklas“, - aiškina kita grupė. „Kuo skubiau trumpinkite mokslo metus, nes mokslas tik imituojamas“, - skelbia dalis mokinių ir mokytojų. „Ne, mokslo metų trumpinti negalima, nes mokiniams liks didžiulės spragos mokantis atskirų disciplinų“, - atsiliepia kita dalis mokytojų ir mokinių.

„Jau koks beviltiškas tas nuotolinis mokymas“, - griežtai vertina kai kurie mokiniai ir studentai. „Kaip tik ne: nuotolinis mokymas labai pasiteisino, ir net pasibaigus karantinui jį reikėtų praktikuoti kuo dažniau“, - įsitikinę kita dalis jaunuolių, mokytojų ir dėstytojų. „Nuotolinis mokymas labai vargina, sekina. Jeigu turi 100 mokinių, ar 300 studentų, kasdien tenka dirbti po 12 valandų. O atlyginimų juk niekas nedidina“, - skundžiasi dalis mokytojų ir dėstytojų. „Ką jūs ten dirbate, užduotis surašote ir smaksote portaluose“, - atsako jiems dalis tėvų ir mokinių. „Man tai nuotolinis mokymas patinka. Niekas netrukdo ir galiu rimtai mokytis“, - tvirtina kai kurie mokiniai ar studentai“. „Na, aš tai tikrai neapsikrausiu. Įjungiu savo kompiuterį ir kamerą, tarsi dalyvauju pamokoje ar paskaitoje, bet iš tikro visai neklausau dėstytojo, nes man neįdomu. Namie turiu ir įdomesnių veiklų“, - atšauna kiti mokiniai ir studentai.

Iš principo galima suprasti, kas ir kodėl taip kalba. Nes jaunuolius galima suskirstyti į dvi grupes. Vieni, atsakingi, motyvuoti, besistengiantys, norintys kuo daugiau sužinoti ir išmokti, taigi jiems tinka ir nesutrumpinti mokslo metai, ir nuotolinis mokymas, jų negąsdina ir brandos egzaminai, jie randa būdų, kaip išsiaiškinti tai, ko nesuprato. Na, ir yra kita grupė mokinių bei studentų. Tai nemotyvuoti, abejingi, nieko nenorintys jaunuoliai, kuriuos labai vargina mokslai, knygos, mokytojai ir bet kokios pareigos. Taigi jie garsiai šaukia, jog mokslo metus reikia trumpinti, egzaminus naikinti, nuotolinį mokymą uždrausti, mokytojus išvaikyti ir visiems leisti įstoti į aukštąsias mokyklas, kur tik kas nori.

Ir kai šios visos skirtingos nuomonės aktyviai reiškiamos viešojoje erdvėje, viskas aplinkui ima kunkuliuoti ir kyla chaosas. Sprendimų priėmėjams darosi sunku pagauti esmę ir priimti išmintingus sprendimus. Tiesą sakant, ne vien švietime, bet visose srityse priimti sprendimus darosi labai sunku. Nes kad ir ką pasakytum, kad ir ką padarytum, kad ir ką nuspręstum, visada gausi kritikos pliūpsnį. Visada. Ir tiek, kad maža nepasirodys. „Kokie čia asilai sugalvojo uždaryti statybinių medžiagų parduotuves. Juk Lenkijoje jie tai veikia“, - piktinasi vieni komentatoriai. „Kokie besmegeniai sugalvojo per šventas Velykas drastiškai riboti judėjimą per Lietuvą, o jau trečiadienį atidaryti visus statybinių medžiagų centrus“, - piktinasi kiti. „Užbaikite tą karantiną kuo greičiau, jeigu nenorite sugriauti visos ekonomikos“, - ragina viena dalis Lietuvos visažinių, „Pratęskite karantiną dar mėnesiui, jei nenorite per anksti palaidoti savo artimųjų“, - kviečia kita dalis. Ir taip be pabaigos. Ir taip kiekvieną dieną. Visi viską žino, yra ekspertai ir gali patarti visais klausimais. O jeigu kas nors padaroma ne pagal juos, tai viską sumaišo su žemėmis. Ir nuolat kuriamas toks lengvas chaosėlis. O blogiausia yra, kai netgi tie patys asmenys, tie patys ekspertai vieną savaitę plūstasi ir piktinasi vienais sprendimais, o kai padaroma taip, kaip jie norėjo, ima piktintis jau naujas sprendimais. Kitaip tariant, jiems visaip blogai. Jie tiesiog yra opozicija viskam.

Taigi, regime ir didelį pliuralizmą, tai yra, didžiulę nuomonių įvairovę ir tai yra gerai, bet kartu matome ir kad amžinai negatyvios nuomonės jaukia žmonių protus, kelia nepasitikėjimą, abejones, destrukciją, sėja nerimą ar net paniką. Ir tai yra blogai. Anksčiau tokiais atvejais labai padėdavo autoritetų įsikišimas, paprotinimas. Bet dabar išgyvename autoritetų krizę, ši visuomenė praktiškai nebeturi autoritetų.

Taigi sprendimų priėmėjams darbas gerokai pasunkėja: prireikia daugiau laiko, kad išsiaiškintum teisingiausią sprendimą, daugiau laiko, kad jį priimtum. Ir paskui dar, spredimą priėmus, reikia daug laiko jį aiškinti, argumentuoti ir bandyti įrodyti, kad jis naudingas visuomenei, ir kad pats sprendimų priėmėjas nėra kupranugaris ar kenkėjas.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai