Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Lietuvoje studijų prieinamumą mažina visai ne pinigų trūkumas

02.23 Antradienis 06:45
Gintaras Sarafinas

Skirtingi tyrimai liudija, kad tik apie 25 proc. vaikų iš nepasiturinčių šeimų Lietuvoje įstoja į aukštąsias mokyklas. Be to, vis dažniau ir garsiau skelbiama, kad mūsų šalyje mažėja aukštojo mokslo prieinamumas vaikams iš regionų ir vargingai gyvenančių šeimų. Ypač tai akcentavo skirtingų partijų politikai prieš praėjusiais metais vykusius Seimo rinkimus. Jų tvirtinimais, taip neturėtų būti, ir jie neva dės visas pastangas, kad taip nebūtų.

Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, o kokios priežastys tai lemia. Paaiškėjo, kad priežastys iš principo tėra trys: visų pirma, stinga lėšų studijoms ir pragyvenimui mieste, antra, per menka motyvacija arba aukštasis mokslas apskritai nėra siekiamybė, o trečia – gimtinėje esančios mokyklos lygis žemas ir ji nesugeba vaikui suteikti pagrindų, neparengia egzaminams, todėl jis negali įstoti nei į norimą studijų programą, nei į savo svajonių aukštąją mokyklą.

Iš pradžių atrodė, kad pati didžiausia problema – pinigų stygius, bet paaiškėjo, kad iš tikrųjų tai gana menkas trukdis. Ir gana lengvai įveikiamas, nes esama pagalbos priemonių. Jeigu jaunuolis gerai mokosi, stengiasi ir vienintelė kliūtis tėra finansiniai resursai, bet kuri aukštoji mokykla jam gali pasiūlyti įvairiausių pagalbos paketų.

Panagrinėkime keletą aukštųjų mokyklų. Tarkime, Vilniaus universitetas jau ne pirmus metus skiria šimtą stipendijų gabiems jaunuoliams (pirmakursiams) iš sunkiai besiverčiančių šeimų. Jie gauna 200 eurų stipendiją kas mėnesį. Ši paramos forma Vilniaus universitetui per metus atsieina 200 tūkst. eurų.

Trys ketvirtadaliai šių stipendijų gavėjų yra iš mažesnių Lietuvos miestų ir regionų, o jų vidutinės pajamos vienam asmeniui šeimoje per mėnesį vidutiniškai siekė 160 eurų. Pasitaikė ir atvejis, kai stipendijai gauti paraišką pateikė itin aukštą stojamąjį balą turintis olimpiadų laimėtojas, kurio pajamos vienam asmeniui šeimoje tesiekė 40 eurų.

Ypač stengiamasi pagelbėti jaunuoliams iš daugiavaikių šeimų, taip pat ir tiems, kurie pirmieji šeimoje siekia aukštojo išsimokslinimo, na ir, žinoma, našlaičiams. Beje, labai svarbu, kad dauguma socialiai pažeidžiamų ir stipendijas gaunančių jaunuolių buvo išties pažangūs – jų vidutinis balas buvo aštuoni iš dešimties.

Vytauto Didžiojo universitetas nepriteklių patiriantiems jaunuoliams taip pat siūlo galimybių ir variantų. Jeigu pajamos asmeniui šeimoje išties mažos (mažesnės nei 250 eurų), tada jaunuoliui iš tokios šeimos įsijungia nuolaidų sistema: jis gauna dideles nuolaidas vietai bendrabutyje, jeigu įstoja į valstybės nefinansuojamą studijų vietą, mokestis jam ženkliai sumažinamas, o jeigu paskui gerai mokosi, būna atvejų, kad ir visai nuo mokesčio atleidžiamas. Na, o tarkime, našlaičiai tai jau be jokių išlygų ir vietą bendrabutyje gauna nemokamai, ir studijos jiems nemokamos. Iš viso studentų paramai VDU skiria apie 1,7 mln. eurų per metus.

O ir kitos aukštosios mokyklos stengiasi padėti vargingai gyvenantiems savo studentams. Dauguma jų geranoriškai sutinka sumažinti mokestį už vietą bendrabutyje, bet kokias įmokas leidžia mokėti dalimis, sutinka sumažinti įmokas už mokslą sunkiai besiverčiantiems, o dalis aukštųjų mokyklų savo studentams net padeda įsidarbinti.

Svarbu žinoti, kad vargingai gyvenantiems jauniems žmonėms ir valstybė siūlo gana rimtą paspirtį. Visų pirma jie gali gauti socialinę stipendiją, kuri dabar siekia 253,5 euro per mėnesį. Ją gali gauti jaunuoliai iš šeimų, gaunančių socialines pašalpas, taip pat našlaičiai ir neįgalūs jaunuoliai. O neįgalūs studentai gali gauti dar ir tikslines išmokas.

Kita paramos rūšis yra valstybės remiamos paskolos: tiek studijų kainai sumokėti, tiek ir pragyvenimo išlaidoms padengti. Paskolos studijų kainai sumokėti paprastai būna tokio pat dydžio kaip ir studijų kaina (arba jeigu studentui reikia mažesnės, tuomet mažesnė), o paskolos gyvenimo išlaidoms dydis siekia 1950 eurų per vienerius studijų metus. Palūkanos nėra didelės – trijų mėnesių EURIBOR rodiklis plius 2,1 proc. marža. O paskolos grąžinimas prasideda praėjus vieneriems metams po to, kai studentas baigia arba nutraukia studijas. Pats paskolos grąžinimas yra išdėstomas per 15 metų.

Kaip paaiškėjo, kasmet didesnės ar mažesnės valstybės remiamos paskolos Lietuvoje yra suteikiamos 5500 jaunuolių.

Taigi finansai tikrai nėra pagrindinė priežastis, mažinanti aukštojo mokslo prieinamumą. Pasirodo, kur kas labiau studijų prieinamumą mažina menka jaunų žmonių motyvacija ir prastas pasirengimas, taip pat nepakankami mokykloje suteikti pagrindai. Todėl jiems sunku įstoti į savo svajonių studijų programas ir į pageidaujamas aukštąsias mokyklas.

Jų mokykloje prastai išmokoma matematikos, fizikos, informatikos, biologijos ar lietuvių kalbos, o samdyti korepetitorių jų tėvai neturi galimybių. Ir vien dėl šios priežasties, vien dėl nevienodų startinių pozicijų nemokamos studijos tūkstančiams jaunuolių tampa nebeprieinamos.

Tad, kalbant apie studijų prieinamumą, tiek šeimoms, tiek jaunuoliams svarbu žinoti, kad ne finansai čia groja pirmu smuiku (šitą kliūtį galima nesunkiai įveikti), o jaunuolio motyvacija ir gyvenimo siekiai, taip pat pasiekimai mokykloje, na ir pagalba gimnazistui, jeigu jis turi spragų. Paprasčiau tariant, jeigu jaunuolis stengiasi, siekia, aktyviai mokosi, konsultuojasi su mokytojais, o tėvai jam moksluose padeda, tai net jeigu šeimoje striuka su finansais, tai nebus kliūtis studijuoti aukštojoje mokykloje.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai