Lengviausio kelio pasirinkimo pasekmės
Ketveri metai geografijos studijų, tada apsaugininko darbas, o gal tiek pat klasikinės filologijos studijų metų, o po jų barmeno darbas restorane, arba šešeri studijų metai gilinantis į istoriją, o po jų pardavėjo darbas eilinėje parduotuvėje.
Tai tikrai ne komiško filmo scenarijus, tai ir ne absurdiškų alternatyvų šou televizijoje, tai netgi ne antisėkmės istorijų kronikos – tai Lietuvos realybė. Ir gana nesimpatiška.
Gali susidaryti įspūdis, kad taip nepasiseka vienetams. Deja, tokių atvejų dešimtys tūkstančių, nes mūsų šalyje pagal specialybę dirba mažuma absolventų. Kalbant konkrečiai, CV banko duomenimis, pagal įgytą išsilavinimą ar profesiją dirba vos kas penktas darbuotojas. Net 44 proc. tyrime dalyvavusių darbuotojų dirba visiškai su savo išsilavinimu nesusijusį darbą, dar 41 proc. darbas tik iš dalies susijęs su įgytu diplomu.
Negana to, Mokslo bei studijų stebėsenos ir analizės centro duomenimis, net 41 proc. kolegijų ir trečdalis universitetų bakalauro studijų absolventų, įsidarbinusių per pirmąjį pusmetį nuo studijų baigimo, dirba visai aukštojo išsilavinimo nereikalaujantį darbą. Ir dėl to jie tikrai nėra patenkinti.
Nors šaltinių ir galimybių, padedančių atsakingai pasirinkti profesiją, jau ir Lietuvoje apstu, dauguma jaunuolių ir jų tėvų jais nesinaudoja. Jie šventai įsitikinę, kad visokie ten darbo rinkos įrankiai jiems nereikalingi ir po studijų jie tikrai atsidursią laimėtojų, o ne pralaimėtojų gretose. Ir jiems visai nerūpi, kad tokių šansų ypač mažai. Paskui tikrai būna liūdna ir skaudu žiūrėti, kai filosofiją studijavęs absolventas turi tenkintis buhalterio ar reklamos specialisto darbu, o pasirinkęs turizmo ir poilsio studijas nusileidžia iki konsultanto darbo statybinių medžiagų parduotuvėje. Tikrai ne tokios baigties jie tikėjosi. Tai, beje, ir viena emigracijos priežasčių. Tačiau tikrai ne Lietuva kalta dėl tokios jaunuolių studijų baigties. Tereiktų paskutinėse gimnazijos klasėse savo ateičiai skirti bent po valandą per savaitę ir rezultatai galėtų būti visiškai kitokie.
Tikrai prasminga būtų paanalizuoti Užimtumo tarnybos pateikiamus pjūvius, kam darbą susirasti sunku, o kam lengva, ir kaip šios tendencijos keičiasi pastaruosius kelerius metus. Tikrai verta pastudijuoti ir MOSTA siūlomus įrankius, kaip sekasi įsidarbinti įvairių profesijų bei skirtingų aukštųjų mokyklų absolventams ir kokias algas jie gauna.
„Kai matome, kad didelė dalis tam tikrų studijų programų absolventų dirba ne pagal profesiją arba apskritai aukštojo išsilavinimo nereikalaujantį darbą, galime daryti išvadą, kad kalti ne patys absolventai ar asmeninės jų savybės, o studijų programa ir ją siūlanti aukštoji mokykla. Greičiausiai jai nerūpi, jog rinkoje yra didžiulis jos rengiamų tam tikros profesijos atstovų perteklius arba darbdavių netenkina parengimo lygis, na ir jos suteiktos žinios bei kompetencijos sunkiai pritaikomos kitame kvalifikuotame darbe“, – komentuoja MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.
Abiturientams ypač dėmesingai reikėtų peržiūrėti tas studijų kryptis ir programas, kurių absolventai dažnai dirba pardavėjais, padavėjais, barmenais, apsaugininkais ar sandėlininkais, ir pasidaryti rimtas išvadas, o tada jas vertinti atsargiai. Pavyzdžiui, išties daug absolventų tampa parduotuvių pardavėjais (pagal įsidarbinamumą pirma vieta) baigę tokias studijų kryptis: andragogika, anglų filologija, filologija, biologija, filosofija, fotografija ir medijos, ikiklinikinė veterinarinė medicina, istorija, maisto studijos, maisto technologijos, medicina ir sveikata, menotyra, regiono kultūros studijos, socialinė politika, turizmas ir poilsis, viešieji ryšiai, visuomeninė geografija, žemės ūkio mokslai. Taigi tikrai daug krypčių.
Jaunuoliams, kurie užtikrintai nori studijuoti istoriją, geografiją ar anglų filologiją, Gintautas Jakštas nesiūlo svajonės atsisakyti, nes kažkiek tokių specialistų visada reikės, ir jeigu tai yra jauno žmogaus pašaukimas ir polinkis, savo nišą jis tikrai ras. Bet jeigu žmogus blaškosi, dvejoja, nežino, ko nori, ir stoja vien tam, kad kur nors įstotų, ar stoja todėl, kad ten paprasta įstoti, tai tokiam abiturientui nepatarčiau rinktis minėtų studijų krypčių. Nes didelė tikimybė, kad po studijų aukštojoje mokykloje jis dirbs pardavėjo, padavėjo ar apsaugininko darbą.
Kartu ši informacija – taip pat rimtas signalas ir aukštosioms mokykloms. Deja, dauguma jų pasirenka lengviausią kelią – nieko nekeičia ir baisisi visais, kurie aiškina, kad istorija, filosofija ar menotyra nėra perspektyvios kryptys. Tačiau niekas juk ir nesako, kad nebereikia rengti filosofų, istorikų, ar geografų. Tikrai reikia. Bet ne tiek, kaip dabar, ir ne taip, kaip jie rengiami šiuo metu. Tiesiog reikėtų suvokti, kad už minėtų skaičiukų stovi žmonės ir jų likimai, o kartais ir dramos.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės