Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kodėl žmonės linkę tikėti pasakomis apie sveikatos stebuklus?

2018-02-26, Pirmadienis 06:50
Gintaras Sarafinas

Ilgainiui Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, išplito daugybė klaidingų stereotipų bei mitų apie mitybą ir sveikatą. Apie tai prileista tūkstančiai knygų, bet tik mažuma jų remiasi moksliniais tyrimais. Tikrai daug leidinių paremti pseudo mokslu. Bet kadangi poreikis didžiulis ir kadangi neperskaičius, neaišku, ar knyga vertinga, ar niekalas, tad vidutinis statistinis pilietis perskaito 2-3 vertingas ir pagrįstas knygas, o šalia jų dar 4-5 niekalus, ant viršaus dar pabarsto keliasdešimt straipsnių iš interneto, kurių absoliuti dauguma prieštarauja vienas kitam ir taip, gana iškreiptai, formuojasi dažno šio laikmečio žmogaus supratimas apie maitinimąsi ir sveikatą.

Nemažai daliai visai patinka mintis, kad valgyti galima viską, tik po nedaug, kad besirūpinantieji sveikata negyvena ilgiau nei tie, kurie ja nesirūpina ir apskritai labiausiai ateitį nulemia iš tėvų ir protėvių paveldėti genai. Toks savo neveiklumo ir abejingumo pateisinimas yra labai patogus, bet jis nėra teisingas.

“Iš tikro genetika mūsų sveikatą lemia tik dešimčia procentų, – bet kokius išvedžiojimus nukerta profesorius iš Jungtinių Amerikos valstijų Johnas Kelly. – O 70 proc. mūsų sveikatos lemia ne kas kita, o mūsų valia, tai yra gyvensena, dar 10 proc. – aplinka ir 10 proc. – sveikatos priežiūros sistema.“

Šis mokslininkas cituoja epigenetinius tyrimus, kurie įrodo, jog pakeitus gyvenimo būdą, tai yra pradėjus sveikai maitintis, aktyviai judėti ir tinkamai išsimiegoti, ligas lemiantys net 450 genų „išsijungia“ ir „įsijungia“ 50 genų, kovojančių su „kūno priešais“. Ir tai esą nutinka jau po trijų mėnesių. Epigenetikos mokslas, anot amerikiečio profesoriaus, įrodo, kad mes patys esame atsakingi už savo sveikumą.

Net 80 proc. visų priešlaikinių mirties priežasčių yra nulemtos tik menkavertės mitybos, nejudraus gyvenimo būdo bei žalingų įpročių“, – antrina Jeilio universiteto profesorius Davidas Katzas. Jo žodžiais, žmonėms nustojus valgyti šlamštmaistį ir kardinaliai pakeitus gyvenimo būdą, sergančiųjų debetu sumažėtų 90 proc., širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis – 80 proc., o vėžiu – 60 proc. 

Deja, kaip pastebi mitybos ekspertas Artūras Sujeta, retas lietuvis būdamas moksleiviško ar ir studentiško (pagaliau net vidutinio amžiaus) galvoja apie greitmaisčio, ilgo sėdėjimo prie kompiuterio, kurį vis daugiau mokslininkų lygina su rūkymu, pražūtingas pasekmes sveikatai: “Iš tiesų daugelis lėtinių ligų formuojasi metų metais. Tarkime, vėžys išprovokuojamas per 2–3 mėnesius, bet išsivysto maždaug per penkiolika metų, tad nedažnas jaudinasi, kas kažkada jam nutiks“.

O ir viešumoje girdimi mitybos patarimai dažnai būna prieštaringi: vienas autorius kardinaliai paneigia kitą. Šiuo metu internete bei tradiciniuose knygynuose galime rasti šimtus mitybos rekomendacijų, ką valgyti ir ko nevalgyti, taip pat įsigyti daugiau nei šimtą vietos ir užsienio autorių knygų apie neva paveikiausias dietas. Dietų reitinge yra apie 30 populiariausių: nuo tokių, kad reikia valgyti tik angliavandenius ar tik baltymus, daryti sulčių, vyno, kavos, kefyro iškrovos dienas, valgyti atsižvelgiant į savo kraujo grupę... iki tokių, kad geriausia visiškai atsisakyti mėsos ar netgi visko, kas juda ir gyva, badauti geriant vandenį ar ir jo neimti nė lašo, arba valgyti intuityviai, šlamšti viską, kas po ranka pakliūva, nes esą mūsų organizmas geriausiai žinąs, ko jam reikia. 

„Ir nors knygų su neva teisingos mitybos rekomendacijos bei dietomis nuo 1980 m. padaugėjo apie tris kartus, panašiai tiek pat išaugo ir žmonių svoris, dėvimų drabužių dydis bei sunkių lėtinių ligų mastas. O esmė ta, kad žmogaus organizmas yra sudėtinga kompleksinė sistema, ir mokslas yra vienintelis objektyvus įrankis, galintis įrodyti, kas yra tiesa, o kas – mitas. Bet mokslas nespėja sekti ir patvirtinti arba paneigti atsirandančių vis naujų ir naujų dietų poveikio. O žmonės yra linkę tikėti pasakomis – greitu tobulos figūros ir sveikatos stebuklu“, – komentuoja Artūras Sujeta.

„Tiesa yra ta, kad tai, ką skaitote internete ar kai kuriose knygose, matote per televizorių, dažniausiai nėra tiesa: kasdien negali atsirasti vis nauja mitybos teorija“, – apibendrina profesorius Davidas Katzas iš Jeilio universiteto.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai