Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Klaida yra profesiją rinktis remiantis vienu ar dviem kriterijais

07.28 Antradienis 07:07
Gintaras Sarafinas

Abiturientams artėja galutinis sprendimas: tiek renkantis profesiją, tiek ir vietą, kur studijuos.

Norisi tikėti, kad šių metų aktualijos į profesijos pasirinkimą sugrąžins kiek daugiau nuovokos, nes visiems mums daug kartų buvo parodyta, kurios profesijos yra svarbios ir reikalingos. Ir ne tik kalbant apie mediciną ar slaugą. Gali būti, kad šią vasarą daugiau jaunuolių stos į profesijas, susijusias su energetika, gamyba, žemės ūkiu. Nes visiems tapo aišku, kad šie sektoriai labai svarbūs (ankstesniais metais jaunimui taip neatrodė, taigi stojusiųjų į žemės ūkio, energetikos, pramonės sričių profesijas skaičius vis mažėjo).

Planuojant savo ateitį, naudinga žinoti ir kurių profesijų atstovų Lietuvoje yra perteklius, o kurių – trūkumas. Taigi tarp profesijų, kurių atstovų Lietuvoje parengta keletui metų į priekį, patenka šios: politologai, istorikai, ekonomistai, sociologai, viešojo administravimo specialistai, komunikacijos specialistai, architektai, na ir žinoma teisininkai su vadybininkais.

Dar yra grupė profesijų, kurios traukiasi ir nyksta, tai: turizmo vadybininkai, fotografai, žurnalistai, nekilnojamojo turto agentai, bibliotekininkai, archyvarai, su klientais dirbantys bankų tarnautojai ir pan.

Neverta ignoruoti ir Užimtumo tarnybos pateikiamų pjūvių bei įrankių. Nors laiko liko ir labai mažai, tiek jaunuoliams, tiek jų tėvams verta paanalizuoti naujausią įsidarbinimo galimybių barometrą. Svarbu pasidomėti ir kurių profesijų atstovai ieškodami darbo pastaraisiais metais susiduria su rimtomis problemomis, o kokios profesijos ar pareigybės apskritai dingsta. Kartu barometre pateikiami ir atlyginimų vidurkiai.

Pasak darbo rinkos eksperto Andriaus Franco, išmintingiausiai jaunas žmogus pasielgtų, jeigu išsikeltų tikslą iki 25–27 metų įgyti kelias profesijas ar kvalifikacijas. Tai galima pasiekti renkantis tarpkryptines studijas arba susidėliojant įvairiapusišką bakalauro ir magistro studijų paketą. Pavyzdžiui, bakalauro studijų metu baigti inžineriją, gamybos technologijas, informatiką, matematiką, o magistrantūroje rinktis galbūt rinkodarą ar vadybą, finansus, komunikaciją. Pakeliui dar galima baigti kokius dizaino kursus. Su tokiu bagažu ir žiniomis jaunas žmogus atrodytų labai solidžiai ir jam atsivertų daugybė durų. Bet jeigu jis nuspręs baigti tik vadybą ar tik komunikaciją, jo ateitis ir darbo paieškos bus visiška loterija.

Anot ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus Daliaus Misiūno, pastaraisiais metais apskritai labai stipriai keičiasi pati profesijos samprata. Todėl jis jaunuoliams patartų mąstyti plačiau: geriau galvoti ne apie profesiją, o apie žinių ir įgūdžių rinkinį. Kitaip tariant, ką studijų metu turėčiau sužinoti, išmokti ir pasipraktikuoti, kad ateityje geriausiai prisitaikyčiau prie aplinkos, dirbčiau sau mielą darbą ir susikurčiau aukštą gyvenimo kokybę.

Kitas rektoriaus patarimas – pasidomėti, kurias funkcijas ir darbus technologijos jau išstūmė, kurias stumia dabar, o kurias išstums netolimoje ateityje. Ir tai nėra kažkas stulbinamai sudėtingo. Tiesą sakant, visuose rutininiuose, standartiniuose, pasikartojančiuose, pavojinguose darbuose žmogų keičia technologijos, robotai ir dirbtinis intelektas. Ir čia kalbama ne vien apie gamybos įmonių stakles, bet ir apie buhalterius, teisininkų padėjėjus, prekybininkus, vertėjus ir kt. EBPO ekspertai vertina, kad per ateinančius 15–20 metų EBPO šalyse išvis išnyks 14 proc. egzistuojančių profesijų ir dar 32 proc. radikaliai pasikeis dėl automatizavimo.

Klaida yra profesiją rinktis remiantis vienu ar dviem kriterijais, - mano Sigitas Besagirskas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas: „Geriau įvertinti 5–8. Tai yra ir tai, kur traukia širdis, ir tai, ar ta profesija nėra mirštanti, ar tos profesijos atstovų nėra prirengta per daug, ar ją įgijus po 5 metų nebus sunku įsidarbinti, ar toji profesija leis save realizuoti ir kilti karjeros laiptais, ar užtikrins pakankamas pajamas ir leis oriai gyventi. Nes jei sureikšminsi tik atlyginimą, nebus gerai, bet visai į darbo užmokestį nekreipti dėmesio irgi negalima. Nes kai kurie jaunuoliai specialybę renkasi tik pagal širdies pašaukimą ir į nieką kitą nekreipia dėmesio. Tai nelabai išmintinga. Nes sukūrus šeimą gali paaiškėti, kad nėra iš ko ją išlaikyti. Ir tada jaunas žmogus patiria didelę frustraciją, nusivylimą ir tenka ieškoti kitų išeičių“.

Pakalbinti ekspertai pateikia keletą naudingų rekomendacijų, kurios gali praversti renkantis profesiją. Taigi:

- Renkantis profesiją, rekomenduojama vertinti ne vien netolimą praeitį ir netolimą ateitį, bet žvelgti žymiai plačiau ir pagalvoti, o ko iš tikro reikės po 5–8 metų;

- Svarstant apie profesiją, labai svarbu įvertinti, kokią pridėtinę vertę kuria vienos ar kitos profesijos atstovai. Ir rinktis geriausia tą, kuri orientuota į didelės pridėtinės vertės kūrimą;

- Daug naudos gali duoti darbdavių apklausos. O jie tikina, kad labiausiai Lietuvos ūkiui dabar stinga inžinierių, chemikų, gamybos technologų, konstruktorių, automatikos specialistų, elektronikų, energetikos specialistų, robotikos specialistų, informatikų, programuotojų, suvirintojų, maisto technologų, slaugos specialistų, veterinarų ir kt.

- Dėliojantis savo ateities planus, visada verta pamąstyti, kur save regi po studijų: gimtinėje, rajono centre, Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. O gal užsienyje. Nes su ta pačia profesija vienoje vietoje gali atsidurti ant bangos, o kitoje – dugne;

- Ilgainiui profesijos ims persidengti tarpusavyje. Tad tie, kas rinksis kelių specialybių kombinacijas, bus universalesni ir susikurs geresnę gyvenimo kokybę.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Komentarai


Naujausi epizodai